Kai žmogus dovanoja kraują, tai tik daug ilgesnio proceso, kad kraujas nugabentų žmogui, kuriam jo reikia, pradžia. Paaukotas kraujas turi būti atliktas keliais etapais. Pirmiausia tiriama dalis kraujo, o likusi donorystės dalis apdorojama. Tada kraujas saugomas, kol galiausiai panaudojamas padėti žmonėms, kuriems reikalingas kraujo ar jo komponentų poreikis.
Donorystės metu donorai turi pateikti informaciją apie savo sveikatą, kraujo grupę ir ar neserga tam tikromis ligomis. Kad kraujo tiekimas būtų saugus, paaukotas kraujas nuodugniai ištiriamas dėl įvairių ligų ir patvirtinama rūšis. Tai daroma tuo atveju, jei donorai klysta dėl savo kraujo grupės arba jei jie susirgo liga, apie kurią dar nežino. Paaukotas kraujas tiriamas dėl Reses (Rh) faktoriaus; įprastoms A, B, AB ir O kraujo grupėms; ir dėl neįprastų antikūnų bei kraujo grupių. Jei kurio nors tyrimo rezultatai yra teigiami dėl ligos, apie tai pranešama donorui, o donorystė nenaudojama.
Kai kurios infekcinės ligos ar ligas sukeliantys sukėlėjai, dėl kurių tiriamas paaukotas kraujas, yra 1 ir 2 tipo žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), virusas, sukeliantis įgytą imunodeficito sindromą (AIDS), hepatitas B ir C. Kitos tirtos ligos Vakarų Nilo virusas, sifilis, Chagas liga ir žmogaus T limfotropinis virusas. Atliekant tyrimus ieškoma antikūnų, kuriuos sukurs paveikto žmogaus sistema. Kai kuriais atvejais jie taip pat ieško nukleino rūgščių, kurias sukūrė pats virusas. Šie tyrimai būtini, nes žmogus gali būti paveiktas šiomis medžiagomis, bet nepasireiškia simptomais, o perpylus kraują, šie veiksniai gali susargdinti žmogų.
Tyrimo metu likęs paaukotas kraujas paprastai apdorojamas, kai jis paruošiamas naudojimui arba gali būti saugomas kaip visas kraujas. Apdorojimo metu paaukotas kraujas, sukant jį centrifugoje, yra atskiriamas į dalis arba komponentus, tokius kaip raudonieji kraujo kūneliai, trombocitai ir plazma. Plazma taip pat gali būti toliau perdirbama į medžiagą, vadinamą krioprecipitu. Komponentams taip pat taikomas procesas, vadinamas leukoredukcija, tai yra baltųjų kraujo kūnelių pašalinimas, kad jie netrukdytų paciento imuninei sistemai. Tada atskirti komponentai gali būti naudojami keliems pacientams, sergantiems skirtingomis ligomis, gydyti, todėl viena pinta kraujo gali padėti daugiau nei vienam pacientui.
Tada paaukotas kraujas patenka į saugyklą, kol jo prireiks. Laikymo būdai ir laikas skiriasi priklausomai nuo kraujo komponento. Trombocitus reikia laikyti kambario temperatūroje ir nuolat judėti maišytuve, o jų užtenka tik penkias dienas. Visas kraujas turi būti laikomas šaldytuve ir gali būti saugiai laikomas net 35 dienas, o raudonieji kraujo kūneliai gali būti laikomi šaldytuve net 42 dienas. Plazma ir krionuosėdos turi ilgiausią laikymo laiką – net vienerius metus – ir yra užšaldomi.
Galiausiai, prireikus, paaukotas kraujas išdalinamas ligoninėms, kad būtų naudojamas įvairioms ligoms gydyti. Viso kraujo dažnai reikia chirurginiams pacientams ir traumų aukoms. Raudonieji kraujo kūneliai yra naudingi gydant pjautuvinę anemiją ir standartinę anemiją, taip pat bet kokį kitą reikšmingą kraujo netekimą. Trombocitai naudojami tam tikroms vėžio formoms, pvz., leukemijai, gydyti; plazma naudojama esant krešėjimo sutrikimams ir nudegusiems pacientams; o krioprecipitas labai naudingas gydant hemofiliją. Daugelis kraujo bankų gali gabenti visą kraują ir jo komponentus į ligonines kiekvieną dieną ir bet kuriuo metu.