Hipnozės metu žmonės reguliariai praneša apie ramybės ir atsipalaidavimo jausmus, taip pat apie sumažėjusį skausmo jausmą. Naudodami smegenų vaizdavimą, mokslininkai pastebėjo, kad smegenų prefrontalinė žievė, kuri valdo tokias veiklas kaip sutelktas dėmesys ir sprendimų priėmimas, aiškiai pasikeičia įprastuose modeliuose, kai žmogus patiria hipnozę. Šie pokyčiai patvirtina, kad iš tikrųjų patiriama mažiau skausmo, o ne tik įsivaizduojama, ir kad sąmoningumas iš tikrųjų padidėja, kai hipnozė pakeičia žmogaus sąmonę.
Kai protas yra hipnozėje, dažnai manoma, kad žmonės miega ir nekontroliuoja savo elgesio. Tiesą sakant, yra atvirkščiai. Hipnozės metu kognityvinė smegenų dalis, kuri paprastai yra susijusi su logika ir mąstymu, yra aktyvesnė nei nehipnozės būsenoje. Būtent tada, kai žmogus yra hipnozės metu, mąstančioji smegenų dalis iš tikrųjų yra stipresnė, todėl geriau atsispiria priklausomybę sukeliančiam elgesiui arba ištveria skausmą jo neapsunkinus.
Hipnoterapija dažnai naudojama gydant nerimą ir su stresu susijusias ligas, tokias kaip Krono liga ir dirgliosios žarnos sindromas. Tyrimai patvirtina, kad hipnoterapija sėkmingai sumažina tokių ligų simptomus, nes psichinis hipnozės poveikis sukelia gilesnį atsipalaidavimą. Po hipnozės žmonės taip pat fiziškai palengvėja nuo simptomų, kuriuos dažnai sukelia stresas, pavyzdžiui, virškinimo trakto problemos, galvos skausmai, nemiga ir nuovargis.
Hipnozės metu žmogus yra žymiai ramesnis, tačiau dėl hipnozės įtaigos hipnozės poveikis gali padėti žmogui ir pasibaigus hipnoterapijos seansui. Pavyzdžiui, hipnozės metu žmogui gali būti pasiūlyta giliai kvėpuoti, kai ateityje susidurs su stresu, arba geriau suvokti, kaip kūnas jaučiasi susidūręs su nerimu. Sukūręs padidintą pohipnotinį sąmoningumą, žmogus gali stengtis atremti neigiamas reakcijas, sąmoningai atpalaiduodamas kūno raumenis ir keletą kartų išvalydamas įkvėpimą, užuot patekęs į nekontroliuojamą emocinę reakciją, kai susiduria su būsimomis stresinėmis situacijomis.
Nauda ne tik patiriama, kai hipnoterapeutas jį hipnoze atlieka, bet tyrimai rodo, kad tokias pačias reakcijas galima pasiekti ir savihipnozės būdu. Emocinis hipnozės poveikis netgi pasirodė esąs gana naudingas moterims, kurioms atliekama krūtų biopsija, taip pat skausmui malšinti po tokios procedūros. Nerimas dažnai lydi krūties biopsijos procesą, kurio metu nupjaunama dalis krūties audinio, kad būtų galima ištirti. Nerimas jaučiamas ir dėl vėžio diagnozės galimybės. Tačiau tyrimai įrodė, kad moterys, kurios verčiamos užsiimti savihipnoze, rečiau patirs didelį nerimą, susijusį su šia procedūra.