1980 m. vasaros olimpinių žaidynių boikotas buvo Maskvos vasaros žaidynių boikotas, kuriam vadovavo daugelis Vakarų šalių, ypač JAV. Boikoto organizatoriai teigė protestuojantys prieš sovietų invaziją į Afganistaną ir pareiškė, kad nesiųs sportininkų dalyvauti 1980 m. vasaros žaidynėse, nebent Rusija išves savo karius. 1984 metais Sovietų Sąjunga atkeršijo, boikotavo olimpines žaidynes Los Andžele, o prie Rusijos prisijungė nemažai Rytų bloko šalių.
1980 m. boikotas buvo labai įdomus įvykis olimpinių žaidynių istorijoje, o kai kurie žmonės tai pažymi kaip lūžio tašką olimpinių žaidynių istorijoje. Net ir šiandien olimpinės žaidynės turėtų būti visiškai be politikos ir tarnauja kaip neutrali susitikimo vieta talentingiausiems pasaulio sportininkams varžytis, bendrauti ir sužinoti daugiau apie vienas kitą ir savo kultūras. Pasirinkusios boikotuoti olimpines žaidynes, dalyvaujančios šalys į renginį įtraukė politinį aspektą, todėl buvo sunku išjudinti politiką iš olimpiados.
Rusijos invazija į Afganistaną įvyko 1979 m. ir sulaukė didelio Vakarų pasipriešinimo, ypač iš Amerikos prezidento Jimmy Carterio. Carteris pareiškė ketinantis paskatinti boikotuoti artėjančias olimpines žaidynes, o kiti Vakarų sąjungininkai pasekė pavyzdžiu. Tarptautinis olimpinis komitetas protestavo, kad vyriausybės neturi įgaliojimų savo nacionaliniams olimpiniams komitetams ir kad šie komitetai turi nuspręsti, ar siųsti sportininkus į olimpines žaidynes, ar ne. Carteris atkeršijo grasindamas atimti pasus iš sportininkų, kurie atvyko į Maskvą rungtyniauti, demonstruodamas amerikiečių poziciją 1980 m. vasaros olimpinių žaidynių boikote.
Kelios šalys, dalyvaujančios 1980 m. vasaros olimpinių žaidynių boikote, įskaitant JAV, atsisakė siųsti sportininkus į varžybas ir nurodė, kad kitos bus nubaustos, jei pasirinks dalyvauti su savo nacionaline vėliava. Dar kelios šalys nurodė, kad palaikys boikotą, tačiau nebaus sportininkų, norinčių keliauti į Maskvą. Dėl to kelių tautų sportininkai žygiavo po olimpine vėliava, o ne savo nacionalinėmis vėliavomis, o per medalių įteikimo ceremonijas skambėjo olimpinis himnas.
Žvelgiant atgal, 1980 m. vasaros olimpinių žaidynių boikotas nebuvo labai geras politinis ar socialinis žingsnis, kai kurie kritikai manė, kad kiti diplomatiniai kanalai galėjo būti veiksmingesni kanalai diskusijoms apie padėtį Afganistane. Boikotas taip pat sukūrė precedentą, iškeldamas būsimų olimpinių boikotų klausimą.