Juros periodas buvo geologinis laikotarpis mezozojaus viduryje. Ji tęsiasi nuo maždaug 200 milijonų metų iki 145 milijonų metų. Juros periodo metu dinozaurai ir toliau dominavo žemėje, o jūriniai ropliai, tokie kaip ichtiozaurai, pleziozaurai ir jūrų krokodilai, užėmė jūrą.
Juros periodas yra vienas iš eiliniam žmogui labiausiai žinomų gyvenimo Žemėje laikotarpių, nes jis buvo labai romantizuotas nuo tada, kai XIX amžiaus pradžioje buvo atrastos dinozaurų fosilijos. Visas mezozojus vadinamas „dinozaurų amžiumi“, kaip ir naujesnis kainozojus vadinamas „žinduolių amžiumi“.
The sauropods were the dominant reptiles on land, including Camarasaurus, Diplodocus, Brachiosaurus, and numerous others. The largest sauropods were the largest terrestrial animals ever to exist. Experts in biomechanics think the largest sauropods approached the theoretical size limits that a land animal could be and still support its own massive weight. Some of these animals were so big, they had brains in their tails, because their nerve impulses could not travel fast enough to the far reaches of their enormous bodies!
Pirmieji paukščiai išsivystė vėlyvuoju Juros periodu, o viena garsiausių Archeopterikso fosilijų datuojama prieš 150 mln. Pangea pakraščiai buvo padengti didžiuliais visžaliais miškais su spygliuočiais, kurių aukštis prilygsta didžiausiuose šiuolaikiniuose miškuose.
Rather than being filled with birds, the sky was occupied by the flying reptile pterosaurs, which were the first vertebrates to evolve flight. Although sometimes erroneously referred to as “dinosaurs,” the term dinosaur refers specifically to the superorder Dinosauria, consisting only of land reptiles with a unique upright stance. The sea was occupied by ichthyosaurs, plesiosaurs, and mosasaurs, as it had been since shortly after the Permian-Triassic extinction.
Juros periodo metu pasaulis vis šiltėjo ir šlapėjo, todėl Pangaea žemyne atsirado daugiau miškų. Pangea pradėjo šiek tiek plisti. Didėjantis žemės kiekių artumas prie vandens lėmė ekstremalius temperatūros pokyčius, todėl galimas ekologinis stabilumas ir didžiulių, vešlių miškų augimas.