Motina Teresė buvo vienuolė Romos katalikų bažnyčioje, kuri sulaukė tarptautinio dėmesio ir pelnė Nobelio taikos premiją už darbą su našlaičiais ir vargšais visame pasaulyje. Per savo gyvenimą ji buvo atsakinga už tūkstančių skurstančių žmonių, dažnai dirbančių sunkiomis sąlygomis Trečiojo pasaulio šalyse, ypač Indijoje, gyvenimus. Netrukus po jos mirties 5 m. rugsėjo 1997 d., popiežius Jonas Paulius II panaikino penkerių metų beatifikacijos proceso laukimo laikotarpį, suteikdamas galimybę jai nedelsiant pradėti kelią į šventumą.
Agnes Gonxha Bojaxhiu gimė 26 m. rugpjūčio 1910 d. Albanų kilmės Motina Teresė nuolankiai pradėjo gyventi Skopjėje, Makedonijoje. Atrodė, kad pašaukimą tarnauti ji sulaukė maždaug 12 metų ir norėjo dirbti misijose, skleisti Jėzaus Kristaus meilę visame pasaulyje. Galiausiai, būdama 18 metų, ji paliko Makedoniją ir išvyko į Indiją po treniruočių Dubline, Airijoje. Vienuolės įžadus ji davė 24 m. gegužės 1931 d.
Motina Teresė Indijoje rado savo gyvenimo darbą, didžiąją suaugusiojo gyvenimo dalį praleidusi Kalkutos mieste. Nors Motina Teresė dažnai keliaudavo į kitas šalis, kad atkreiptų dėmesį į įvairias problemas, Indija buvo jos gimtinė. Mokytojo karjerą ji pradėjo Kalkutos Šv. Marijos vidurinėje mokykloje, tačiau netrukus suprato, kad jos misija – už mokyklos pastato sienų. Neturėdama pinigų, bet labai norėdama padėti, ji įkūrė mokyklą po atviru dangumi vargingiausiems Indijos vaikams.
Vienas iš ilgalaikių Motinos Teresės poveikių yra jos sprendimo įkurti savo ordiną, vadinamą „Gerovės misionieriais“, rezultatas. Ši tvarka išaugo nuo šeštojo dešimtmečio ir žmonės pasklido visame pasaulyje, kurių misija yra rūpintis tais, kurių niekas kitas negali ar nesirūpins. Nuo to laiko ši tvarka paskatino kitus judėjimus, kurių daugelis labai glaudžiai bendradarbiauja su pradine Motinos Teresės organizacija, kad padėtų pasiekti dar daugiau asmenų.
Motinai Teresei suteikta daugybė apdovanojimų. 1971 metais jai įteikta popiežiaus Jono XXIII taikos premija. Po to 1979 m. Norvegijos komitetas jai skyrė Nobelio taikos premiją – vieną labiausiai pripažintų apdovanojimų pasaulyje. Įteikdama premiją komisija konkrečiai paminėjo jos gebėjimą dirbti su įvairių religinių konfesijų atstovais.
Vėlesniais gyvenimo metais ji gavo dirbtinį širdies stimuliatorių ir prieš mirtį sirgo plaučių uždegimu bei maliarija. Motina Teresė buvo paskelbta palaimintąja 19 m. spalio 2003 d. – tai pirmas žingsnis siekiant tapti Romos katalikų bažnyčios oficialiai pripažinta šventąja. Bažnyčia nepateikė proceso pabaigos termino.