1953 m. rugpjūčio mėn. Jungtinių Valstijų centrinė žvalgybos agentūra (CŽV) įvykdė perversmą prieš Mohammado Mossadegho demokratinę vyriausybę Irane. CŽV kodinis pavadinimas, suteiktas šiam perversmui, buvo Operacija Ajax. Operacija „Ajax“ išlieka svarbi pasaulio istorijoje, nes dažnai manoma, kad ji yra pradinė antivakarietiškų nuotaikų Irano Islamo Respublikoje priežastis.
Nuo tada, kai 1908 m. Londone gyvenantis finansininkas Williamas D’Arcy smogė naftą Irane, britams, imperinės galios viršūnėje, pavyko primesti anglo-persų susitarimą nuosekliems režimams Irane. Šis susitarimas suteikė Britanijai visišką Irano kariuomenės, iždo, transporto sistemos ir ryšių tinklo kontrolę. 1951 m. Mossadegh, tvirtai prieš Didžiosios Britanijos kolonijinį savo tėvynės išnaudojimą, kovojo už Irano naftos pramonės nacionalizavimą. Kaip galima įsivaizduoti, britai buvo, švelniai tariant, nepatenkinti Mossadegho pastangomis.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Winstonas Churchillis, kuris atkakliai bandė išlaikyti naftos kontrolę Irane, kreipėsi į JAV pagalbos. Tik per Dwighto Eisenhowerio inauguraciją 1953 m. sausio mėn. Winstonas Churchillis sulaukė paramos, kurios jis ieškojo. Manoma, kad Eisenhoweris pasiūlė paramą, nes galimą Rusijos invaziją į silpną Irano valstybę laikė Šaltojo karo grėsme. Naujai paskirtas JAV valstybės sekretorius Johnas Fosteris Dullesas ir jo brolis Allenas Dullesas, kuris buvo CŽV direktoriaus pavaduotojas, glaudžiai bendradarbiavo su CŽV lauko vadu Kermitu Rooseveltu, planuodami perversmą prieš Mossadeghą, kuris po vieno nesėkmingo bandymo tapo sėkmė 1953 m. rugpjūčio mėn.
Operacijos Ajax sėkmė atkūrė valdžią šachui Mohammadui Reza Pahlavi, kuris labai priklausė nuo JAV dėl ginklų ir pagalbos toliau plėtoti Irano naftą. Didžiajai Britanijai panaikinus didesnes pajamas iš naftos, gaunamas iš didesnio plėtros ir prekybos embargų, Irano ekonomika drastiškai pagerėjo. Šachas naudojo pinigus už naftą, kad dar labiau vakarietintų Iraną, ir kuo jis tapo nepopuliaresnis, tuo didesnę galią jis panaudojo ir galiausiai vedė Iraną kaip diktatorių.
Daugybė mokslininkų iš viso pasaulio diskutuoja, ar operacija „Ajax“ ir nepopuliaraus Reza Shah atkūrimas į valdžią buvo blogų jausmų JAV atžvilgiu Irane pradžia ir atvedė į Irano įkaitų krizę, per kurią buvo laikomi 52 įkaitai. JAV ambasada Teherane 444 dienas. Manoma, kad operacijos „Ajax“ pasekmės taip pat yra Irano revoliucijos, per kurią Reza Shahas išvyko į tremtį, o į valdžią pakilo antivakarietiška ajatola Ruhollah Khomeini, šaknys.