Reichstago gaisras buvo padegimas, suvaidinęs lemiamą vaidmenį XX amžiaus Vokietijos istorijoje. Šis gaisras buvo panaudotas kaip pretekstas nacių partijai įgyti Vokietijos kontrolę, o Adolfas Hitleris pasinaudojo šiuo įvykiu, kad priimtų kelis teisės aktus, kurie leido jam tapti diktatoriumi, nepaisant to, kad Vokietija techniškai buvo demokratinė. respublika. Kadangi gaisras suvaidino tokį svarbų vaidmenį nacių iškilime į valdžią, jį nuodugniai ištyrė daugybė istorikų.
1933 m. Vokietijos vyriausybėje Reichstagas buvo Vokietijos parlamentas. Parlamentas susitiko centriniame pastate, vadinamame Reichstago pastatu, esančiame Berlyne. 27 m. vasario 1933 d., neilgai trukus po to, kai Hitleris buvo paskirtas kancleriu, vėlų vakarą pastate kilo gaisras. Buvo iškviesta ugniagesių tarnyba, kuri greitai sureagavo, tačiau gaisras buvo nevaldomas ir pastatą išdaužė, todėl jis tapo nenaudingas. Pastate buvo rastas olandas Marinus van der Lubbe, kuris išdidžiai paskelbė, kad padegė kaip politinį veiksmą.
Dėl įtariamojo komunistinių ryšių kai kurie žmonės padarė išvadą, kad gaisras iš tikrųjų buvo komunistų sąmokslas, dalis gudrybės užvaldyti Vokietiją. Naciai tai išnaudojo savo naudai, siekdami, kad į Reichstagą būtų išrinkta daugiau nacių, teigdami, kad tik jie gali apsaugoti Vokietiją. Tai savo ruožtu paskatino priimti Įgalinimo aktą, kuris leido Vokietijos vyriausybei priimti įstatymus be Reichstago sutikimo ar dalyvavimo.
Iškart po Reichstago gaisro Hitleris siekė priimti Reichstago gaisro dekretą, kuris smarkiai apribojo Vokietijos žmonių pilietines laisves. Dekretas turėjo būti laikina priemonė apsaugoti Vokietiją nuo išorinių grėsmių, tačiau taip pat pavyko pašalinti opoziciją nacių partijai, sudarydama sąlygas Hitleriui perimti Vokietijos vyriausybės kontrolę.
Vis dar diskutuojama apie Reichstago gaisro kilmę. Marinus van der Lubbe tikriausiai padegė ugnį, bet galėjo dirbti vienas, o ne susitaręs su komunistais. Taip pat gali būti, kad kažkas kitas padegė ir jis prisiėmė nuopelnus, o konkrečiai – naciai padegė ir jį įrėmino. Jei naciai nedalyvavo, Reichstago gaisras tikrai įvyko jiems patogiu metu, o jei taip, tai buvo šaltai apskaičiuotas veiksmas, turėjęs labai rimtų pasekmių Vokietijai.