Rusijos revoliucija reiškia daugybę politinių sukrėtimų, įvykusių 1917 m. ir paskatinusių įkurti Sovietų Sąjungą, kuri iki 1991 m. buvo įtraukta į oficialius vyriausybės klausimus. Tai nebuvo paprastas procesas, o iš tikrųjų tam prireikė Bolševikų partija kelis kartus bandė kontroliuoti vyriausybę.
Pirmasis revoliucijos žingsnis buvo Rusijos caro Nikolajaus II nuvertimas, šeimos ištremimas į Sibirą ir galiausiai visų Romanovų šeimos narių nužudymas. Rusijos revoliucija prasidėjo 1917 m. vasario mėn. ir buvo tiesioginis pragaištingų socialinių ir ekonominių sąlygų, kuriomis gyveno Rusijos žmonės, pasekmė. Apgailėtinos darbo sąlygos ir perpildymas sukėlė socialinius neramumus, o Pirmojo pasaulinio karo įtampa tik dar labiau sustiprino neramumus.
Iš pradžių revoliucija neturėjo konkretaus tikslo. 23 m. vasario 1917 d. darbininkai tiesiog išėjo į Petrogrado gatves skųstis dėl maisto stygiaus. Per kelias dienas dauguma vietinių parduotuvių ir gamyklų užsidarė, kad galėtų prisijungti prie protesto. Kariai ir policijos pareigūnai galiausiai prisijungė prie protesto, o visi bandymai atkurti pilietinę tvarką buvo sutriuškinti. Pirmosiomis 1917 m. kovo dienomis Nikolajus II atsisakė sosto ir jį greitai pakeitė laikinoji vyriausybė, kurią sudarė Dūmos socialistų partija.
1917 m. spalio mėn. susirūpinimas dėl šalies ateities sukėlė antrąją Rusijos revoliuciją. Vadovaujant Vladimirui Leninui ir bolševikų partijai, buvo nuversta Rusijos laikinoji vyriausybė. Po to prasidėjo pilietinis karas, bet buvo aišku, kad bolševikai ten pasiliks. Nepaisant to, milijonai žmonių bandė išlaikyti revoliuciją gyvą, karštai kovodami, kad nuverstų komunistinę vyriausybę.
Baltoji armija – nuosaikiųjų socialistų ir liberalų, besipriešinančių griežtam bolševikų režimui, mišinys galiausiai pralaimėjo pilietinį karą, daugelis emigravo į Berlyną ir Paryžių. Sovietų socialistinių respublikų sąjunga arba SSRS anksčiau buvo įkurta 1922 m., o dauguma šalių pripažino ją oficialia vyriausybe, išskyrus JAV, kurios režimą oficialiu pripažino tik 1933 m.