Kaip nuolatinės įtampos Artimuosiuose Rytuose pavyzdys, Šešių dienų karas yra tyrimas, kaip pradėti ginkluotą konfliktą ir kaip jį greitai užbaigti. Pateikiame šiek tiek informacijos apie įvykius, atvedusius į Šešių dienų karą, ir apie tai, kaip šis 1967 m. arabų ir Izraelio karas šiandien vis dar turi pasekmių visoms susijusioms šalims.
Nors politinė ir religinė įtampa jau seniai buvo skiriamasis arabų ir izraeliečių santykių požymis, daugelis mano, kad veiksniai, lėmę atvirą Šešių dienų karo konfliktą, kilo iš įvykių, įvykusių 1965 metais. 1967 m. ir tęsiasi iki pat birželio karo paskelbimo XNUMX m., palestiniečių atakos prie Izraelio sienų sukėlė padidintą įtampą, kuri jau brendo iš ankstesnių konfliktų.
Šios pasienio atakos, esančios Sirijoje, buvo surengtos globojant Palestinos išsivadavimo organizacijai ir paveikė ne tik Izraelį, bet ir Jordaniją bei Libaną. Sirija, bijodama Izraelio keršto ir invazijos, kreipėsi pagalbos iš Egipto. Tada Egiptas perkėlė kariuomenę iš Sinajaus pusiasalio ir perkėlė juos palei Sirijos sienas. Tuo pat metu Egiptas taip pat pasirašė abipusės gynybos susitarimą su Jordanija, užtikrinantį abipusę paramą Izraelio atakos atveju. Trijų arabų šalių susitarimai sukūrė pagrindą Šešių dienų karui.
Apsuptas tų, kurie buvo laikomi priešais lygoje prieš Izraelį, buvo priimtas sprendimas smogti ir smogti stipriai. 5 m. birželio 1967 d. prasidėjo Trečiasis arabų ir Izraelio karas. Netrukus Izraelis užėmė Sinajaus pusiasalį, Jeruzalės senamiestį, Vakarų Jordano upės krantą, Golano aukštumas ir Gazos ruožą. Ankstyvoji Izraelio sėkmė per Šešių dienų karą Palestinos istorijoje kartais prisimenama kaip An Naksah arba „Atsparumas“. Derindamas strategiją ir labai kompetentingas armijas bei oro jėgą, Izraelis nusprendė paversti tai, kas buvo žinoma kaip Šešių dienų karas, trumpalaikį reikalą.
Egipto oro pajėgos, patyrusios didelių nuostolių, nespėjo patekti į orą, anksti buvo suluošintos. Panašiai Sirijos ir Jordanijos oro pajėgos patyrė didelių nuostolių. Izraelio prevencinis smūgis buvo veiksmingas, o Šešių dienų karas baigėsi 10 m. birželio 1967 d.
Deja, konfliktas tarp arabų tautų ir Izraelio tęsėsi, iš dalies dėl okupuotų teritorijų, kurias Izraelis atėmė iš karo. Jungtinių Tautų įsikišimas nelabai palengvino problemas, nes JT pastangos rasti taikų sprendimą prancūziškos ir angliškos versijos nebuvo visiškai vienodos. Galutinis rezultatas – Izraelis tvirtino, kad laikosi Rezoliucijos 242 angliškos versijos ir nematė reikalo daugiau diskutuoti šiuo klausimu. Dar 1982 m. rezoliucijos klausimas išliko problema.
Iš tiesų, Egipto, Jordanijos, Sirijos ir Izraelio santykiai ir šiandien tebėra įtempti, o tikro sprendimo nematyti. Nors Šešių dienų karas veikė kaip priemonė Izraeliui pademonstruoti savo kompetenciją mūšyje ir strategijoje, taip pat pirmą kartą per daugiau nei 1800 metų leido sukurti vieningą Jeruzalę, mažai kas buvo nuveikta. Vis dėlto Šešių dienų karas šiek tiek pakeitė jėgų pusiausvyrą Artimuosiuose Rytuose ir paskatino JAV pripažinti, kad Izraelis gali būti labai vertingas sąjungininkas.