Triaso periodas – pirmasis mezozojaus eros laikotarpis, trukęs apie 180 mln. Mezozojus reiškia „vidutinis gyvenimas“, laikas tarp senovės paleozojaus ir šiuolaikinio kainozojaus. Pats triasas buvo maždaug prieš 251–199 milijonus metų.
Triaso periodas buvo neįprastas laikas – gyvybė iš naujo kolonizavo Žemę po didžiausio visų laikų masinio išnykimo – permo-triaso išnykimo, kurio metu buvo sunaikinta 96 % jūrinių genčių, 70 % sausumos genčių ir 99.5 % atskirų organizmų. Tiksli Permo-Triaso išnykimo priežastis nėra žinoma, tačiau tai buvo tokia niokojanti, kad biologai neoficialiai vadina jį „Didžiuoju mirtimi“.
Per visą triaso periodą pasaulį apibrėžė vienas superžemynas Pangaea ir viena superjūra Panthalassa. Pangaea centre buvo gigantiška dykuma, didžiausia, kokią Žemė kada nors matė. Bendras klimatas visur buvo labai karštas ir sausas, o tai sukėlė kolonizacijos iššūkį.
Vandenynuose pirmą kartą pasirodė šiuolaikiniai koralai, kurie atnaujino didžiulę rifų kūrimo veiklą, kuri buvo nutrūkusi Silūro laikais beveik prieš 150 milijonų metų. Amonitai klestėjo, išsiplėtę nuo vienos linijos, išgyvenusios Didįjį mirtį. Jūroje klestėjo daugybė žuvų ir į roplius panašių žuvų, įskaitant ichtiozaurus, pleziozaurus ir daugelį kitų. Triaso periodo pabaigoje kai kurie iš jų, ypač ichtiozaurai, išsivystė iki dinozauro dydžio. Dygiaodžiai išsivystė jūrose.
Sausumoje tikrieji triaso laikotarpio nugalėtojai, kaip ir visame mezozojuje, buvo ropliai. Štai kodėl mezoikas dažnai vadinamas „roplių amžiumi“. Tikrai modernūs vabzdžiai, tokie kaip laumžirgiai, pirmą kartą išsivystė triase. Iš dinozaurų labiausiai klestėjo archosauromorfai (šaltakraujai) ropliai, o ne endoterminiai (šiltakraujai, į žinduolius panašūs) giminaičiai, tikriausiai todėl, kad šaltakraujai ropliai geriau prisitaikė prie sausros aplinkos. Didysis žemynas Pangea daugiausia buvo dykuma, dėmėta oazėmis ir plonu pakrantės gyvybės žiedu.
Į pelkes panašiems paleozojaus medžiams ir paparčiams, dėl kurių atsirado didžiausios anglies klodai Žemėje, reikėjo drėgmės, kad jie klestėtų, todėl per sausą triasą jiems sekėsi ne taip gerai. Triaso periodo miškuose vyravo visžaliai augalai, tokie kaip spygliuočiai ir kiti gimnasėkliai.