„United Fruit Company“ buvo amerikiečių korporacija, kuri vykdė verslą Pietų ir Centrinėje Amerikoje nuo 1899 m. iki 1970 m., kai buvo sujungta su kita įmone, kad būtų sukurta „United Brands Company“. 1984 m. United Brands buvo reorganizuotas ir tapo Chiquita Brands International. Pradinė įmonė išgarsėjo dėl dažnai abejotinos verslo praktikos Lotynų Amerikoje, o daugelis kritikų mano, kad įmonė iš esmės buvo kolonijinis subjektas.
„United Fruit Company“ pradžia buvo gana kukli; geležinkelių verslininkas pradėjo sodinti bananus palei savo Pietų Amerikos geležinkelių servitutus, suprasdamas, kad geležinkelis gali būti naudojamas vaisiams gabenti. Kai bananų pardavimas JAV ir Europoje pasiteisino, įmonė buvo įkurta ir pradėjo įsigyti didžiulius žemės plotus Centrinėje Amerikoje ir Karibų jūros regione.
Vykdydama savo verslo praktiką, ši bendrovė nuolat papirkdavo ir manipuliuodavo valstybės pareigūnais, kad galėtų gauti ypatingų nuolaidų. Dėl didžiulių valdų kitoms korporacijoms buvo labai sunku įsiveržti į Centrinės Amerikos rinką ir sulaukė valstiečių pasipriešinimo, kurie norėjo išbandyti savo jėgas ir auginant tropinius vaisius. „United Fruit Company“ dažnai buvo apkaltinta savo darbuotojų išnaudojimu, paprastai mokant jiems mažus atlyginimus ir teikiant minimalias pašalpas.
„United Fruit“ ne tik kontroliavo didelius žemės kiekius, bet ir turėjo savo laivų parką ir geležinkelius. Tai leido bendrovei tiekti tropinius vaisius, tokius kaip bananai ir ananasai, pigiau nei konkurentai, užtikrinant rinkos saugumą.
Nors tokius kaltinimus įrodyti buvo sunku, bendrovė taip pat buvo susijusi su keliais perversmais Centrinėje Amerikoje ir buvo manoma, kad ji iš esmės kontroliavo kelias Centrinės Amerikos vyriausybes, kad apsaugotų savo interesus. Šalys, kuriose ji vykdė verslą, kartais buvo vadinamos „bananų respublikomis“, nurodant bendrovės įtaką. „United Fruit“ neabejotinai dalyvavo 1928 m. darbuotojų streike Kolumbijoje, kuris baigėsi žudynėmis, kai karinės pajėgos atidengė ugnį į minią; šis įvykis buvo žinomas kaip „bananų žudynės“.
Kai bendrovė perėjo į „United Brands“, ji dėjo daug pastangų, kad prarastų savo neokolonilistinę reputaciją. United Brands stengėsi atkurti žemę bežemiams valstiečiams, taip pat teikdama medicininę priežiūrą, švietimą ir kitokią pagalbą skurdžioms Lotynų Amerikos bendruomenėms. Nepaisant šių pastangų, palikimas gyvuoja, o įmone dažnai remiamasi aptariant darbuotojų ir Centrinės Amerikos išteklių išnaudojimą.