Nors šiuolaikiniai žmonės galvoja apie Sacharą kaip apie didžiulę ir draudžiančią dykumą, trumpą istorijos laikotarpį ji iš tikrųjų buvo labai maloni. Maždaug nuo 10,000 4,000 m. pr. m. e. iki 8,000 7,000 m. pr. m. e. Sachara buvo vešli, žalia ir derlinga, o nuo maždaug XNUMX XNUMX iki XNUMX XNUMX m. Šis laikotarpis dykumos istorijoje kartais vadinamas „Žaliąja Sachara“ arba „Žaliuoju periodu“.
Archeologai visada žinojo, kad Sacharos klimatas per visą istoriją radikaliai pasikeitė. Dykumoje esančios mineralinės iškasenos rodė, pavyzdžiui, ežerų ir upių pėdsakus, o Sacharoje taip pat buvo rasta augalų ir gyvūnų liekanų, o tai rodo, kad aplinka vėl buvo svetinga. 2000 m. dinozaurų kaulus medžiojusi archeologų komanda užklydo į kapines Nigeryje ir suprato, kad aptiko civilizacijos, gyvenusios Žaliojoje Sacharoje, pėdsakų.
Žaliosios Sacharos susiformavimą lėmė keli veiksniai. Sachara labai ilgą laiką buvo dykuma, tačiau maždaug 10,000 4,000 m. pr. Kr. Žemės orbita šiek tiek svyravo, todėl pasikeitė oro sąlygos. Pietų Afriką šiandien slegiantys musonai pasislinko aukštyn ir išliejo vandenį į Sacharą, kur susidarė vandens telkiniai. Augalai apsigyveno, pasinaudodami drėgna aplinka, o paskui juos sekė gyvūnai ir žmonės, įkūrę gyvas civilizacijas. Kai oro sąlygos vėl pasikeitė, Sachara trumpam grįžo į dykumos būseną, o po to vėl sužaliavo. Maždaug XNUMX m. pr. Kr. Sachara vėl tapo dykuma, o dabar dėl įvairių veiksnių ji sparčiai plečiasi.
Atrodo, kad Žaliojoje Sacharoje gyveno dvi atskiros žmonių civilizacijos. Pirmasis gyveno maždaug nuo 10,000 8,000 m. pr. m. e. iki XNUMX XNUMX m. pr. m. e. per pirmąjį želdinimo laikotarpį, o antrasis persikėlė į antrąjį žaliavimo laikotarpį. Kai žmonės gyveno Žaliojoje Sacharoje, jie paliko daugybę palikimų, pavyzdžiui, medžioklės instrumentus, tekstilės ir meno kūrinių pėdsakus bei kapų vietas. Kai kuriose kapų vietose yra daug žiedadulkių, o tai rodo, kad žmonės buvo palaidoti gėlių lovose.
Archeologai ir toliau renka įrodymus apie Žaliąją Sacharą ir ten gyvenančius žmones, o didžioji dalis šių įrodymų gaunama iš itin izoliuotų ir sunkių dykumos vietovių. Šie radiniai iliustruoja, kaip smarkiai pasikeitė Žemės klimatas ir kaip klimato pokyčiai gali pakeisti žmonių civilizaciją.