Kas dalyvauja atliekant hepatito B patikrą?

Hepatito B patikra paprastai apima kraujo paėmimą iš paciento, kuris vėliau siunčiamas į laboratoriją analizei. Norint nustatyti, ar asmuo yra užsikrėtęs, gali būti atlikti trys atskiri kraujo tyrimai. Jei tyrimų rezultatai yra teigiami, gali prireikti papildomo kraujo antrajam tyrimų rinkiniui, kuris parodys infekcijos sunkumą ir ar nepadarytas nuolatinis kepenų pažeidimas.

Hepatitas B yra kepenų uždegimas dėl infekcijos. Šis organas filtruoja kraują kūnui, kovoja su infekcijomis ir padeda perdirbti bei virškinti maistines medžiagas. Dėl nuolatinio kepenų pažeidimo jos gali sugesti ir kai kuriais atvejais baigtis mirtimi. Infekcija plinta dalinantis kūno skysčiais arba gimdant iš užsikrėtusios motinos kūdikiui.

Kraujo tyrimas yra dažniausiai naudojamas hepatito B patikros metodas. Kraujas gali būti paimtas gydytojo kabinete ar klinikoje ir išsiųstas į laboratoriją hepatito B tyrimui. Naudojami trys standartiniai testai, siekiant nustatyti, ar asmuo šiuo metu yra užsikrėtęs, ar anksčiau sirgo, ar yra imunitetas nuo jos, ar buvo nuo jos paskiepyta. Atliekant šiuos tyrimus, kraujyje ieškoma hepatito B antigenų ar antikūnų, o gydytojai pagal rezultatus gali nustatyti bet kokios infekcijos buvimą ar nebuvimą. Jei tokio tipo patikra atliekama ankstyvoje infekcijos stadijoje, hepatitas B dažnai gali būti gydomas ir išgydomas, kol pacientas nepajuto jokių simptomų.

Atsižvelgiant į pirminės hepatito B patikros rezultatus, gali prireikti papildomų tyrimų. Du mažiausiai invaziniai tolesnio tyrimo būdai yra kraujo tyrimai. Pirmuoju tyrimu ieškoma kitokio tipo antigeno kraujyje, kurį gamina infekcija. Kai yra didelis šio antigeno, žinomo kaip E antigenas, kiekiai, tai rodo, kad asmuo yra labai užkrečiamas ir gali lengvai perduoti jį visiems, su kuriais kontaktuoja ir nėra imunitetas. Antruoju tyrimu ieškoma hepatito B DNR lygių, kurių rezultatai naudojami nustatant vykdomos vaistų terapijos efektyvumą.

Kai hepatito B atranka duoda teigiamų rezultatų ir nustatoma, kad asmuo yra labai užkrečiamas, gali prireikti kepenų biopsijos. Ši procedūra apima plonos adatos įkišimą tiesiai į kepenis per odą. Iš organo paimamas nedidelis audinio mėginys ir ištiriamas. Hepatitas B linkęs tiesiogiai atakuoti kepenis, o biopsija gali padėti gydytojams nustatyti geriausią gydymo kursą ir nustatyti, ar kepenims gresia nesėkmė.