Kas dalyvauja muzikantų rinkodaroje?

Muzikos pramonėje menininkai ir įrašų kompanijos parduoda produktą: save. Jie taip pat prekiauja fiziniais produktais, naujausiais grupės kompaktiniais diskais, DVD diskais ar kitomis oficialiomis prekėmis, o prekės tiesiog nebus parduodamos vien dėl jų išleidimo. Sumanus muzikos rinkodaros specialistas žino, kad reklama, viešinimas, reklama ir prekės ženklo kūrimas yra labai svarbūs pardavimams. Be kūrybingos ir agresyvios rinkodaros kampanijos tikrai nuostabus albumas ar atlikėjas niekada negalės rasti nemažos auditorijos. Muzikanto rinkodara apima visų šių metodų taikymą, kad muziką išgirstų kuo daugiau potencialių pirkėjų.

Internetas padarė revoliuciją, kaip muzika pasiekia klausytojus, į gerąją ar blogesnę pusę. Iki dešimtojo dešimtmečio vidurio muzikantų rinkodarą daugiausia tvarkė įrašų kompanijos vidaus rinkodaros ir reklamos skyrius. Visa tai greitai pasikeitė, kai atsirado skaitmeninės technologijos ir spartesnis interneto ryšys, leidžiantis vartotojams atsisiųsti ir srautiniu būdu transliuoti medijos turinį. Interneto radijo atsiradimas suteikė nepasirašytiems ir nišiniams atlikėjams galimybių žaisti eteryje, kurios anksčiau nebuvo pasiekiamos antžeminėse radijo stotyse. Kadangi žiniatinklis dabar pasiekia daugiau kompiuterių ir mobiliųjų telefonų nei bet kada anksčiau, galimybės tiesiogiai parduoti muziką gerbėjams yra beveik neribotos. Neigiama yra tai, kad nepasirašyti atlikėjai turi dirbti daug daugiau, kad galėtų konkuruoti su milijonais kitų grupių, kurios visos bando sukurti savo karalystes pasauliniame tinkle.

Net ir turėdami mažą biudžetą, daugelis nepriklausomų leidyklų ir atlikėjų gali sukurti ir parduoti albumą už maždaug 5,000 10,000–XNUMX XNUMX JAV dolerių (USD). Kai samdyti išorės rinkodaros specialistą nėra išeitis, muzikanto rinkodarą gana efektyviai gali atlikti menininkas, turintis laiko iš tikrųjų dirbti. Tie, kurie nori dėti pastangas, paprastai yra apdovanoti didesniais pardavimų skaičiais, didesne internetinių gerbėjų baze ir daugiau kasdienių jų svetainių lankytojų. Kartu su tradiciniais rinkodaros ir mažmeninio platinimo metodais muzika dabar gali būti parduodama tiesiogiai klientams per atlikėjo internetinę parduotuvę ir daugybę svetainių, kuriose mokama už atsisiuntimą. Socialinių tinklų ir žiniasklaidos platformų, tokių kaip „YouTube“, „MySpace“, „Facebook“ ir „Twitter“, naudojimas gali turėti didžiulį poveikį bet kurios grupės buvimui internete.

Muzikantų rinkodara taip pat apima bendravimą su potencialiais pirkėjais jų nešiojamuose klausymosi įrenginiuose ir mobiliuosiuose telefonuose. Gerbėjai dabar gali atsisiųsti dainas ir vaizdo įrašus tiesiai į savo telefoną per kelias sekundes vienu mygtuko paspaudimu. Menininkai dažnai naudoja šią technologiją norėdami asmeniškiau ir prasmingiau susisiekti su savo gerbėjais per tekstinius pranešimus. Jau praėjo laikai, kai buvo išleista daug pinigų siunčiant tiesioginio pašto siuntas ir popierinius informacinius biuletenius; dabar atlikėjai gali akimirksniu išgirsti turo atnaujinimus ir kitas grupės naujienas, dažnai nemokėdami papildomo cento. Su daug mažesnėmis pridėtinėmis išlaidomis ir nereikalaujant mokėti tarpininko procento, tai leidžia grupei taip pat išlaikyti daugiau savo pajamų – tai yra pats geidžiamiausias rezultatas.