Kompiuterių tinklai tampa vis svarbesni šiuolaikinių įmonių veiklai. Nuo paprasto el. pašto ryšio iki failų saugojimo įmonės serveriuose – įmonėms reikia patikimų ir saugių tinklų. Tinklo administratoriai, valdantys šias sistemas, dalyvauja tinklo valdymo mokymuose, kurių metu paprastai mokomasi apie fizinę aparatinę įrangą, kuri kuria tinklus, programinę įrangą, reikalingą IP adresams platinti, ir tinklų apsaugos bei trikčių šalinimo metodus.
Tinklo valdymo mokymo programų studentai paprastai pradeda mokytis apie pagrindinę tinklo įrangą. Tai gali būti modemas, užmezgantis ryšį su internetu, ir maršrutizatoriai, paskirstantys signalą keliems įrenginiams. Maršrutizatoriai ne tik dalijasi interneto ryšiu tarp skirtingų kompiuterių, bet ir prijungia prie jo prijungtus įrenginius į vietinį tinklą (LAN). Sukurti tinklą su nedideliu kompiuterių skaičiumi galima naudojant vieną maršruto parinktuvą, tačiau didesniuose tinkluose tinklo administratoriai turi naudoti tinklo jungiklius, kad prijungtų daug kompiuterių prie maršruto parinktuvo.
Kompiuteriai pasiekia įrenginius vietiniame tinkle arba didesniame internete naudodami IP adresų sistemą. Kiekvienas adresas yra numeris, kuris yra unikalus konkrečiam tinklo įrenginiui. Šie numeriai leidžia bet kuriam įrenginiui prašyti duomenų iš kito LAN tinkle. Tinklo valdymo mokymai apima pamokas, kaip vietinis tinklas turi kelis IP adresus mašinoms, kurios yra tiesiogiai prijungtos prie jo, o visas tinklas yra matomas internetui tik per vieną IP adresą. Tinklo valdymo studentai išmoks atpažinti skirtumą tarp IP adresų LAN tinkle ir IP adresų mašinoms už tinklo ribų.
Tinklo valdymo mokymas paprastai reikalauja, kad studentai išmoktų, kaip IP adresai paskirstomi tiek į internetą nukreiptuose serveriuose, tiek vietiniuose tinkluose. Interneto serveriai turi unikalius IP adresus, tačiau dažniausiai jie yra susieti su domenų pavadinimais, kuriuos vartotojams lengviau įsiminti, pvz., Paaiškinta.com. Vietiniuose tinkluose šiuos IP adresus tinklo administratorius platina rankiniu būdu arba automatiškai naudojant dinaminio pagrindinio kompiuterio konfigūravimo protokolo (DHCP) programinę įrangą. Ši programinė įranga yra serverio programa tinklo maršrutizatoriuose ir kliento programa atskiruose įrenginiuose. Kliento ir serverio programinė įranga dirba kartu siekdami užtikrinti, kad kiekvienas vietinio tinklo įrenginys turėtų unikalų IP adresą, o tai gali sutaupyti tinklo administratoriui daug darbo.
Bet kuris tinklo administratorius turi žinoti, kaip pašalinti paties tinklo problemas. Tai apima mokymąsi naudoti įvairius tinklo diagnostikos įrankius, kad būtų galima atrasti neveikiančias tinklo dalis ir saugumo spragas. Tai apima programas, skirtas pamatyti, ar atskiri įrenginiai arba tinklo komponentai reaguoja į tinklo ryšius, ir programas, kurios gali susieti kelią, kuriuo duomenų užklausos keliauja tam tikrame tinkle. Naudodamiesi šiuo tinklo valdymo mokymo komponentu, administratoriai paprastai gali atskirti problemų vietą ir priežastį, kad jas išspręstų.