Ekonomikos augimą skatina vyriausybės politika, našumas, kapitalo investicijos ir vartotojų išlaidos. Šie veiksniai sudaro sąlygas tvariam ekonominiam vystymuisi, kuris galiausiai veda į regiono ar šalies ekonomikos plėtrą. Toks ekonomikos augimas gerina piliečių užimtumą, pajamas ir gyvenimo lygį. Ekonominio augimo komponentai vienas su kitu nėra nesuderinami ir dažnai turi simbiotinį ryšį. Arba šie ekonomikos augimo veiksniai gali paskatinti ekonomiką per greitai plėstis ir turėti neigiamų ilgalaikių pasekmių.
Vyriausybės vykdoma fiskalinė ir pinigų politika daro įtaką ekonomikos augimui. Mokesčių, valstybės skolos ir vyriausybės išlaidų panaudojimas verslo ciklui paveikti vadinamas fiskaline politika. Mokesčiai suteikia vyriausybei pajamų. Šios pajamos naudojamos infrastruktūros gerinimui; infrastruktūra leidžia tiekti prekes ir paslaugas mažesnėmis sąnaudomis vartotojams ar įmonėms dėl greitesnio transporto. Vyriausybės taip pat naudoja mokesčius, kad suteiktų įmonėms dotacijas ar paskolas plėtros, mokslinių tyrimų ir plėtros arba samdymo tikslais.
Pinigų politika nustatoma keičiant palūkanų normas ir leidžia vyriausybėms skatinti ekonomikos augimą ir kapitalo išlaidas skolinantis. Žemos palūkanų normos sumažina kapitalo skolinimosi iš bankų išlaidas investicijoms ar verslo plėtrai. Dėl tos pačios priežasties didėja vartotojų išlaidos brangiems pirkiniams, kuriems reikalingas ilgalaikis finansavimas, pavyzdžiui, namams ar transporto priemonėms. Vadinasi, pramonės šakos plečiasi dėl didėjančių kapitalo investicijų ar vartotojų paklausos.
Plečiantis verslas arba įmonės, veikiančios pramonės šakose, kuriose vartotojų paklausa yra didelė, turi pagerinti našumą, kad būtų išlaikytas ekonomikos augimas. Įmonės turi turėti galimybę gauti išsilavinusios ir kvalifikuotos darbo jėgos. Tai lemia didesnę produkciją dėl masinės gamybos ir padidina bendras gyventojų pajamas. Technologiniai patobulinimai, atnešti per kapitalo investicijas, taip pat leidžia įmonėms efektyviau tiekti prekes ir teikti paslaugas mažesnėmis sąnaudomis, todėl padidėja jų gamybos apimtis.
Kapitalo investicijos leidžia įmonėms padidinti darbo jėgą. Sumažėjęs nedarbas didina bendrą vietovės gerovę, o tai savo ruožtu didina vartotojų paklausą. Įmonės reaguoja į šį poreikį investuodamos į technologijas ar įrangą, kad būtų galima greičiau gaminti. Galiausiai tokia efektyvi gamyba leidžia įmonei tokias prekes eksportuoti į užsienio rinkas, užtikrinant didesnį ekonomikos augimą.
Su ekonomikos augimu susiję pavojai. Jeigu vartotojų paklausa dėl didesnės darbo jėgos ar paskolų patrauklumas dėl mažesnių palūkanų normų viršys pasiūlą, tokių prekių ir paslaugų kainos pakils iki infliaciją sukeliančio lygio. Dėl to sumažės vartotojų poreikis tokioms per brangioms prekėms ir verslas patirs finansinių nuostolių arba atleis darbuotojus. Dėl mažėjančių kainų ir didėjančio nedarbo ekonomikos augimas sulėtėja arba sustoja. Tai veda į nuosmukį.