Daugeliui žmonių kiekvienais metais atliekama elektroencefalograma arba EEG. Šis medicininis skenavimas padeda medicinos specialistams nustatyti, ar paciento smegenys veikia normaliai. Nenormalus EEG rezultatas gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, įskaitant epilepsiją ir traukulius, smegenų auglius, galvos traumas ir degeneracinius sutrikimus.
EEG duoda rezultatus matuojant smegenų generuojamus elektrinius impulsus. Šie signalai padeda smegenų ląstelėms bendrauti. Kai jie reaguoja nereguliariai, nenormalus EEG gali rodyti galimą smegenų funkcijos sutrikimą.
Technikai išmatuoja smegenų signalus ant galvos padėdami mažus metalinius diskus, vadinamus elektrodais. Elektrodai pritvirtinami prie EEG aparato, o šis aparatas nuskaito impulsus ir paverčia juos raštais, matomais kompiuteryje ar kitame elektroniniame ekrane. Apmokyti technikai gali aptikti bet kokias keistas šių modelių ypatybes.
Gydytojas dažnai nurodo EEG, jei įtaria, kad pacientas turi tam tikrą būklę. Pavyzdžiui, jei asmeniui būdingi traukulių sutrikimo simptomai, tokie kaip epilepsija, EEG gali patvirtinti diagnozę. Stiprus drebulys, kūno smukimas ir laikinas sąmonės netekimas yra pagrindiniai daugelio priepuolių požymiai. Tokie įtariami smegenų negalavimai sudaro didžiąją dalį nenormalių EEG radinių.
Kitas smegenų funkcijos sutrikimas, dažniausiai aptinkamas atliekant EEG tyrimus, yra smegenų auglys. Masė gali pakenkti smegenų efektyvumui. Navikai gali blokuoti kraujo tekėjimą į smegenis – vadinamą smegenų infarktu – ir palengvinti vėlesnę smegenų audinio mirtį. Taip pat gali atsirasti smegenų audinio patinimas, taip pat kraujavimas.
Bet kuri iš šių problemų gali trukdyti smegenų mąstymo gebėjimui ir su jomis susijusioms funkcijoms, tokioms kaip atmintis ir dėmesys. Tada šie pokyčiai gali pasireikšti EEG aparato išvedamais modeliais. Smegenų infarkto ar encefalito atveju – smegenų pabrinkimas – šios būklės gali atsirasti nesant naviko. Sunki migrena arba susilpnėjusi kraujagyslė – žinoma kaip smegenų aneurizma – gali sukelti panašių problemų.
Sutrikimus, kurie laikui bėgant blogėja, arba degeneracinius sutrikimus taip pat galima veiksmingai aptikti atliekant nenormalų EEG. Technikai ieško elektrinės smegenų veiklos dažnio ir modelių. Sveiko žmogaus smegenų veikla padidėja, kai žmogus yra sąmoningas ir pilnai funkcionuoja. Lėtesnis smegenų bangų išsiskyrimas yra vienas iš pirmųjų degeneracinio smegenų sutrikimo, pavyzdžiui, Alzheimerio ligos, rodiklių. Be to, kai kurie tyrimų būdai rodo, kad EEG gali būti naudinga nuspėjant, ar asmuo yra linkęs į progresuojančius psichikos sutrikimus, tokius kaip šizofrenija ar depresija.
Be galimo sutrikimo nustatymo, nenormalus EEG taip pat gali suteikti informacijos apie jau žinomos smegenų būklės mastą. Kai asmuo patiria smegenų traumą, žalos sunkumas ir sužalojimo vieta yra gyvybiškai svarbūs gydymo veiksniai. EEG rezultatai gali tiksliai nustatyti abi šias problemas. Visų pirma, smegenų veiklos kiekis yra tiesiogiai susijęs su tuo, kaip gerai žmogus mąstys, mąstys ir veiks kasdienėje veikloje. Todėl EEG rodmuo gali padėti numatyti smegenų traumą patyrusio paciento atsigavimo laikotarpį.
Retkarčiais gali pakisti smegenų veikla, kuri iš esmės nėra susijusi su smegenimis. Bet kokie dideli bendros organizmo chemijos pokyčiai gali paveikti smegenis. Infekcijos yra vienas dažnas tokių pokyčių kaltininkas, kaip ir ilgalaikis piktnaudžiavimas narkotikais ar alkoholiu. Miego sutrikimai ir dėl to atsirandantis miego trūkumas gali neigiamai paveikti ir smegenis.