Teisiškai kalbant, trečioji šalis yra asmuo arba grupė, kuri nėra teisinės sutarties ar sandorio šalis, tačiau turi tam tikrus interesus ar susijusius su tuo. Įvairios teisės sritys gali skirtingai vertinti šią poziciją užimančius asmenis, tačiau apskritai jie neturi jokių teisinių teisių nagrinėjamu klausimu, nebent jie yra vadinamieji trečiosios šalies naudos gavėjai>. Trečiosios šalys gali būti sandorio ar sutarties liudytojos ir netgi turėti tam tikrų teisinių įsipareigojimų, tačiau neturi teisinės teisės į sandorį. Pavyzdžiui, jeigu pirkėjas ir pardavėjas sudaro turto mainų sutartį, pasirašytas sutarties liudytojas būtų teisinį sandorį mačiusi trečioji šalis, kuri neturi teisių į mainamą turtą.
Trečiosios šalies naudos gavėjo atveju trečioji šalis turi tam tikrų teisinių teisių. To pavyzdys yra vienas iš tėvų ar senelių, perkančių transporto priemonę arba namą, skirtą dovanoti vaikui ar anūkui. Vaikas arba anūkas tampa naudos gavėju, todėl turi juridines teises į sandorį. Jei pardavėjas po sandorio nepristato turto, numatomas gavėjas gali imtis teisinių veiksmų.
Nors trečioji šalis teisiniais klausimais gali turėti arba neturėti juridinių teisių, ji gali turėti teisinių pareigų. Pavyzdžiui, gali būti reikalaujama, kad trečiasis asmuo, liudytojas nusikaltimo ar avarijos metu, atvyktų į teismą. Nors jis arba ji negali būti susijęs su nusikaltimu ar nelaimingu atsitikimu, jis arba ji yra įpareigotas vykdyti teismo įgaliojimus bet kuriame su šiuo klausimu susijusiame procese.
Partijų samprata susijusi ne tik su teise, bet ir su politika bei gamyba. Politikoje trečioji šalis yra bet kuri kita politinė partija demokratinėje sistemoje, išskyrus dvi vyraujančias. Gamyboje šis terminas paprastai reiškia gaminio papildymus arba patobulinimus, padarytus po pirminio gamybos proceso.