Ergoterapija – tai reabilitacijos programa, padedanti pacientams atlikti jiems svarbias kasdienes pareigas ir operacijas, būtinas gyvenimo būdui. Ergoterapijos įvertinimo metu terapeutas atlieka pokalbį su pacientu ir nustato jo gebėjimą rūpintis savimi bei dalyvauti produktyvioje ir laisvalaikio veikloje. Savęs priežiūra apima higieną, tvarkymąsi, valgymą, miegą, namų priežiūrą ir judėjimą iš vienos vietos į kitą. Produktyvumas reiškia mokyklą, darbą ir savanorišką veiklą, o laisvalaikis gali apimti įvairius paciento interesus ir veiklą, įskaitant įvairias bendruomenės grupes.
Ergoterapijos vertinime atsižvelgiama į fizinius, protinius ir psichologinius paciento gebėjimus. Terapeutas nustato, kiek pacientas yra kompetentingas kiekvienoje iš šių sričių, kad nustatytų kiekvienam asmeniui reikalingą terapijos kiekį. Vertinimas taip pat paprastai apima planavimo ir grupinės intervencijos etapą, kurio metu terapeutas sudaro pradinį paciento ergoterapijos programos planą, kuris gali apimti paciento dalyvavimą didesnėje grupėje arba ne. Šis planas gali ir turėtų būti koreguojamas, nes terapeutas ir pacientas praleidžia daugiau laiko kartu, o paciento poreikiai laikui bėgant atsiskleidžia.
Po pirminio susitikimo ir pokalbio ergoterapijos vertinimas gali būti išplėstas į funkcinius, namų ir standartizuotus vertinimus. Funkciniai vertinimai analizuoja, kurios kasdienių funkcijų dalys pacientams kelia daugiausia problemų – ar tai maisto gaminimas, naudojimasis viešuoju transportu ar aprangos išsirinkimas. Namų vertinimai yra svarbūs norint daugiau sužinoti apie aplinką, iš kurios atvyksta pacientas. Daugelis namų elementų gali prisidėti prie paciento nesugebėjimo tam tikru lygiu veikti, todėl ergoterapijos programos yra būtinybės. Standartizuotas ergoterapijos vertinimas yra testo forma, pvz., Kognityvinės kompetencijos testas (CCT), kuris įvertina esamas paciento funkcijas ir gebėjimus įvairiose srityse.
Ergoterapijos vertinimas pradedamas, kai gydytojas įvertina pacientą ir nustato tokio tipo reabilitacijos programos poreikį. Gydytojas turi išsamiai aprašyti paciento aplinkybes ir priežastis, dėl kurių reikalingas gydymas, taip pat terapijos tikslus. Tada jis pristatomas į ergoterapijos įstaigą, o konkrečiam pacientui paskiriamas terapeutas. Dažnai ergoterapijos padėjėjai gali dalyvauti vertinimuose, kad įgytų daugiau patirties naujoje srityje. Kartais ergoterapijos mokyklos studentai taip pat padės atlikti vertinimus, kad būtų galima atlikti lauko darbų dalį savo laipsnio reikalavimais.