Rusiška transkripcija yra labai techninis procesas, kurio metu rusų kalba parašyti žodžiai ir sakiniai paverčiami kitomis kalbomis. Šiam procesui reikia gerai mokėti rusų kalbą ir įvairius jos dialektus. Taip pat reikia gerai mokėti kalbą, į kurią verčiami užrašyti žodžiai, ir kirilicos abėcėlės bei verčiamos abėcėlės skirtumus.
Transkripcija ir vertimas į rusų kalbą, tiksliau vadinamas transliteracija, yra pagrįstas moksliniu procesu, kai rusų kalbos raidės ir garsai keičiami su kitos kalbos raidėmis ir garsais. Rusų kalba yra pagrįsta kirilicos abėcėle, o daugelis kitų kalbų naudoja lotynišką abėcėlę. Taip pat yra mažiau paplitusių abėcėlių, kurios yra kitų kalbų, tokių kaip mandžiūrų ir graikų, pagrindas. Todėl transliteracijos į rusų kalbą procesas gali būti sudėtingas ir painus, daugiausia priklausomai nuo to, kokia abėcėlė naudojama.
Dažniausiai tie, kurie atlieka transkripciją rusų kalba, specializuojasi vienoje ar dviejose konkrečiose kalbose ir abėcėlėse. Be kirilicos, dažniausiai rusų transkripcija naudojama lotyniška abėcėlė, kuria remiasi anglų ir daugelis kitų kalbų. Rusų kirilicos abėcėlės perrašymas į kalbą naudojant lotynišką abėcėlę kartais vadinamas romanizavimu.
Kirilica abėcėlė naudoja daugybę brūkšnelių, ženklų ir kirčių, kad pakeistų raidžių pobūdį ir garsus. Kita vertus, naudojant lotynišką abėcėlę, skirtingi garsai sukuriami ne naudojant brūkšnelius ir ženklus, o naudojant įvairius raidžių derinius. Tiesą sakant, lotyniškos abėcėlės raidės dažnai įgauna skirtingas savybes, atsižvelgiant į jų naudojimą ir kontekstą, susijusį su kitomis raidėmis. Vadinasi, kirilicos ir lotyniškos abėcėlės labai skiriasi, ir kiekvienas, norintis įsitraukti į rusų kalbos transkripciją, turi būti gerai susipažinęs su šiais skirtumais ir kiekvienos abėcėlės bei kalbos niuansais.
Nors Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) rekomenduoja konkrečią formulę, pagal kurią kirilicos abėcėlę galima išversti į lotynišką abėcėlę, tarptautinio sutarimo dėl vieningos konversijos sistemos nėra. Tai dažnai sukelia didelę sumaištį tarp transkripcijos kūrėjų, nes vertimai gali būti nenuoseklūs ir šiek tiek sudėtingi. Žmonės, atliekantys transkripciją rusiškai, ypač jei jie specializuojasi romanizacijos srityje, turi būtinai nurodyti, kurį procesą jie taiko transliteracijai atlikti ir ar naudoja ISO rekomenduojamą standartą.
Kaip papildoma pastaba, yra keletas internetinių programų, kurios teigia pateikiančios išsamią transkripciją rusų kalba, kai žodžiai įvedami į atitinkamus langelius. Nors šios internetinės paslaugos gali teikti pagrindinį vertimą, jos dažnai nesuvokia visų niuansų, susijusių su kirilicos abėcėlės perrašymu į lotynišką abėcėlę. Dėl šios priežasties nereikėtų pasitikėti, kad jie pateiks tikslų vertimą. Tikslią transkripciją turėtų atlikti tik asmuo, specialiai išmokytas transliteruoti ir susipažinęs su rusų kalbos ir vertimo kalbos ypatumais.