Žmonėms, kenčiantiems nuo lėtinio stipraus skausmo, kartais skiriami narkotiniai vaistai. Jų gydytojai, dažniausiai skausmo valdymo specialistai, suvokiantys, kad narkotikai gali sukelti priklausomybę, reikalauja, kad šie pacientai pasirašytų skausmo valdymo susitarimą, kartais vadinamą skausmo gydymo susitarimu arba sutartimi. Sutartis atspausdinta ant popieriaus lapo, kuriame tiksliai nurodyta, ko tikimasi iš paciento, kol jis yra prižiūrimas gydytojo ir vartoja šiuos receptus. Pacientas, kuris sutinka pasirašyti formą, turi laikytis taisyklių, susijusių su narkotikų vartojimu, sąrašo. Į šį sąrašą gali būti įtrauktas sutikimas atlikti šlapimo tyrimą gydytojo prašymu.
Paprastai skausmo valdymo sutartyje nurodoma, kad pacientas negali gauti receptų narkotiniams vaistams iš kito gydytojo. Tikimasi, kad pacientas šiuos pavojingus vaistus laikys saugioje vietoje, o receptus išrašys vienoje vaistinėje. Sutartyje taip pat nurodoma, kad gydytojas neišrašys pakaitinio recepto už pavogtą vaistą, nebent pacientas pateiks galiojantį policijos pranešimą, kuriame būtų nurodyta vagystė, ir gydytojas neišrašys naujo recepto dėl pamesto.
Skausmo valdymo susitarimas taip pat gali reikalauti, kad pacientas negertų alkoholio ar nevartotų nelegalių vaistų be gydytojo sutikimo. Pagal susitarimą pacientas yra atsakingas už savo vaistų ir jų papildymo datų stebėjimą, kad jis nepritrūktų ir nepatektų į abstinencijos būseną. Pacientas taip pat raštu sutinka nesidalinti savo vaistais su kitais žmonėmis. Susitarime taip pat paprastai nurodomos įvairios sąlygos, kuriomis gydytojas gali nutraukti susitarimą, dažniausiai dėl sutarties sąlygų nesilaikymo.
Kai kurie gydytojai ir pacientai vertina skausmo valdymo susitarimo formalumą, tačiau kiti – ne. Toks dokumentas yra lūkesčių įrašas ir bendravimo priemonė. Abi pusės – gydytojas ir pacientas – žino, ko iš paciento tikimasi, nepaliekant vietos nesusipratimams, nes taisyklės išdėstytos raštu. Pacientas pasilieka kopiją savo įrašams, o gydytojas – paciento pasirašytą kopiją. Tačiau kai kurie gydytojai savo praktikoje netaiko skausmo valdymo susitarimo, nes mano, kad tarp jų ir jų skausmo pacientų susidaro nereikalinga siena, trukdanti atviram bendravimui. Kai kuriems pacientams ir gydytojams taip pat nepatinka skausmo valdymo susitarimas, nes jie mano, kad jis skatina įtarumo atmosferą tarp dviejų šalių, kurios turėtų dirbti kartu paciento labui. Kai kurie žmonės nemėgsta tokio tipo susitarimų, nes jie juos laiko tik būdu gydytojams apriboti atsakomybę ir išvengti vyriausybės taisyklių pažeidimo.