Kas laikomas aukštu karščiavimu?

Didelis karščiavimas gali lydėti virusus, infekcijas ar reakcijas į imunizaciją. Tai organizmo būdas bandyti atsikratyti infekcijos ir gali būti veiksmingas. Tačiau daugumai žmonių įdomu sužinoti, kada karščiavimas pradeda būti pavojingas, ir daugeliu atvejų jis nėra toks pavojingas. Labai didelis karščiavimas gali būti pavojingas tiems, kurių imuninė sistema labai susilpnėjusi, ir labai mažiems vaikams. Apskritai šiek tiek pakilusi kūno temperatūra nekelia didelio susirūpinimo, nebent ji trunka ilgą laiką.

Yra rekomendacijų, kaip nustatyti, kas laikoma tikrai padidėjusiu karščiavimu ir kada kreiptis į gydytoją dėl karščiavimo. Jie skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Pirmiausia reikėtų suprasti, kas yra normali kūno temperatūra. Paprastai tai yra 98.6 laipsnių F (37 laipsnių C), vartojama per burną, rektališkai arba naudojant ausų termometrus. Rodmenys po ranka arba pažasties temperatūra paprastai yra maždaug vienu laipsniu F žemesni arba apie 36.5 laipsnio C.

Trijų mėnesių ar jaunesniems kūdikiams bet koks karščiavimas kelia susirūpinimą, o bet koks tiesiosios žarnos rodmuo viršija 100.4 C (38 F) rodo, kad reikia kreiptis į gydytoją. Taip yra todėl, kad kūdikiai gali greitai pasiduoti ligai ir jie gali skubėti dehidratuoti. Labai pavojinga nekreipti dėmesio į kūdikio karščiavimo požymius, todėl žmonės gali ieškoti karščiavimo, jei pastebi papildomą dirglumą, mieguistumą arba jei kūdikis atrodo labai šiltas. Taip pat svarbu pranešti gydytojams, jei kūdikio temperatūra nukrenta žemiau 97 laipsnių F (36.11 C).

Kai vaikas yra vyresnis nei trys mėnesiai, aukštas karščiavimas laikomas 102 laipsnių F (38.88 C). Tai visada turėtų reikšti, kad reikia iškviesti gydytoją, kad nustatytų, ar vaiką reikia pamatyti. Mažesnis karščiavimas gali būti kritinė būklė, jei vaikas nereaguoja ir yra labai mieguistas. Tai gali reikšti, kad vaikas turi tokią būklę kaip meningitas, todėl vaiką reikia nedelsiant nuvežti į greitosios pagalbos skyrių.

Vaikai iki 5 metų taip pat yra labiau pažeidžiami karščiavimo sukeltų priepuolių. Tai vadinami febriliniais priepuoliais. Dauguma jų nepakenks vaikui visam laikui, bet jei taip atsitiktų, tai yra neatidėliotina medicinos pagalba ir vaikas turi nedelsdamas kreiptis į gydytoją. Karščiavimo priepuoliai nėra ypač dažni vyresniems vaikams ar suaugusiems.

Suaugusiesiems aukšta temperatūra paprastai laikoma 103 laipsnių F (39.44 laipsnių C). Kai atsiranda tokia karščiavimas, ypač jei jis nesumažėja per dieną, kreipkitės į gydytoją. Be to, bet kurio amžiaus asmuo, kuris kelias dienas karščiuoja, net jei jis yra žemesnis už aukšto temperatūros diapazoną, gali užsikrėsti infekcija ir turėtų kreiptis į gydytoją.