Cukraus kiekis kraujyje arba gliukozės kiekis kraujyje paprastai matuojamas naudojant gramų decilitre (g/dL) arba milimolių litre (mmol/l) skalę. Šis lygis bus linkęs svyruoti per dieną, o žemiausi rodmenys bus nevalgius, o aukščiausi – netrukus po valgio. Normalus cukraus kiekis kraujyje sveikam žmogui yra nuo 83 mg/dl (4.6 mmol/l) iki 120 mg/dl (6.6 mmol/l).
Sveiko žmogaus organizmas gali labai griežtai reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, todėl nuspėjamas normalus cukraus kiekis kraujyje. Tai reiškia, kad gliukozės kiekis kraujyje normalizuosis gana greitai, net jei po valgio jis gali smarkiai pakilti vadinamuoju laikotarpiu po valgio. Asmeniui, neturinčiam gliukozės kiekio kraujyje sutrikimų, cukraus kiekis kraujyje nevalgius turėtų būti apie 83 mg/dl (4.6 mmol/l). Tai reiškia, kad jo ar jos gliukozės kiekis kraujyje turi būti tokio lygio arba žemiau šio lygio, kai jis pirmą kartą atsibunda ryte. Daugeliui sveikų žmonių gliukozės kiekis kraujyje nevalgius yra mažesnis – maždaug 70 mg/dl (3.9 mmol/l).
Praėjus vienai ar dviem valandoms po valgio, cukraus kiekis kraujyje paprastai padidės. Normalioje cukraus kiekio kraujyje ribose jis neturėtų viršyti 120 mg/dl (6.6 mmol/l). Daugelis žmonių patiria dar mažesnį cukraus kiekį kraujyje po valgio – po dviejų valandų po valgio jis yra mažesnis nei 100 mg/dl (5.5 mmol/l). Maistas, kuriame yra daugiau cukraus ar krakmolo, gali turėti įtakos po valgio padidėjusiam gliukozės kiekiui kraujyje arba dėl to padidėjęs cukraus kiekis gali trukti ilgiau.
Mokslo bendruomenė nesutaria dėl to, kas tiksliai yra normalus cukraus kiekis kraujyje ir kas vėliau gali būti diabeto vystymosi pirmtakas. Nors 100 mg/dl (5.6 mmol) gliukozės kiekis kraujyje nevalgius dažnai laikomas normaliu, tai taip pat gali būti problemų, kylančių kelyje, rodiklis. Tai gali būti naudingas kaip ankstyvo įspėjimo indikatorius, leidžiantis asmeniui keisti mitybą ir kitus gyvenimo būdus, kad vėliau nesusirgtų 2 tipo diabetu.
Diabetu sergantiems žmonėms gali būti daug sunkiau išlaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje. Diabetikams gali išsivystyti atsparumas insulinui, kuris yra kraujyje esantis hormonas, leidžiantis suskaidyti gliukozę, arba jų organizmas gali tiesiog nepagaminti pakankamai šio junginio. Tie, kurie serga cukriniu diabetu, paprastai matys daug didesnį gliukozės kiekį kraujyje tiek nevalgius, tiek po valgio, nes jų organizmas negali suskaidyti kraujyje esančios gliukozės.