Miego pulsas paprastai turėtų būti šiek tiek mažesnis nei normalus ramybės pulsas būdraujant, nes miegant kūnas paprastai labai giliai atsipalaiduoja. Kai žmogus pradeda užmigti, širdies ritmas pradeda lėtėti, o tyrimai rodo, kad šis procesas gali prasidėti iškart, kai tik žmogus žino, kad ruošiasi miegui. Kai kūnas atsipalaiduoja į gilaus miego būseną, gali sumažėti pagrindinė kūno temperatūra ir sulėtėti medžiagų apykaita, be širdies susitraukimų dažnio. Fizinio pasirengimo lygis, amžius ir paskutinis streso lygis gali turėti įtakos miego ritmui. Tačiau dauguma ekspertų mano, kad normalus širdies susitraukimų dažnis miego metu turėtų būti nuo aštuonių iki dešimties procentų mažesnis nei normalus ramybės pulsas pabudus. Miego pulsas, kuris nėra bent aštuoniais procentais mažesnis už normalų širdies ritmą ramybės būsenoje, gali būti pavojaus ženklas.
Yra mažiausiai penki miego etapai, o širdies ritmas miegant gali skirtis kiekvienoje miego stadijoje. Pirmosios keturios miego fazės, paprastai priskiriamos miego etapams nuo pirmos iki ketvirtos, atsiranda, kai kūnas vis labiau atsipalaiduoja. Šis fiziologinio atsipalaidavimo procesas sudaro apie 80 procentų daugumos žmonių miego laiko. Širdies susitraukimų dažnis paprastai pradeda lėtėti, kai prasideda pirmoji miego stadija, ir lėtėja toliau, kai kūnas toliau atsipalaiduoja.
Širdies ritmas dažnai gali labai skirtis REM miego metu, penktoje miego stadijoje, kurios metu dažniausiai sapnuojama. Greitas akių judėjimas (REM), miegas, taip pavadintas, nes miegančio žmogaus akių judesius dažniausiai mato bet kuris stebėtojas. REM miego metu fiziologinės būsenos gali labai skirtis, galbūt tai priklauso nuo miegančiojo emocinės reakcijos į jo sapnus. Širdies susitraukimų dažnis gali žymiai padidėti REM miego metu ir netgi viršyti normalų širdies susitraukimų dažnį ramybės būsenoje būdraujant. Taip pat gali padidėti kvėpavimo dažnis ir atsirasti kitų fiziologinių funkcijų, tokių kaip prakaitavimas.
Kai kurie įrodymai rodo, kad širdies susitraukimų dažnis miego metu gali būti geras galimo mirtingumo rodiklis per ateinančius septynerius miegančiojo gyvenimo metus. Izraelyje atliktas tyrimas rodo, kad žmonės, kuriems miego metu širdies susitraukimų dažnis nesumažėja bent aštuonių iki dešimties procentų, gali būti net du su puse karto didesnė tikimybė mirti per ateinančius septynerius savo gyvenimo metus. Tyrimas taip pat rodo, kad žmonėms, sergantiems lėtinėmis sveikatos ligomis, tokiomis kaip diabetas, hipertenzija ir nutukimas, greičiausiai mažiausiai sumažėja širdies susitraukimų dažnis miegant.