Viena iš paprasčiausių kūno funkcijų, kurią reikia išmatuoti, yra širdies susitraukimų dažnis arba pulsas, ty širdies plakimų skaičius per minutę. Normalus širdies susitraukimų dažnis, dar vadinamas ramybės ritmu, gali būti matuojamas pacientui pailsėjus 10 minučių. Tokie veiksniai kaip amžius, lytis ir kūno rengybos lygis turi įtakos nustatant normalų žmogaus pulsą. Tačiau paprastai suaugusiojo širdies ritmas ramybės būsenoje turėtų būti nuo 60 iki 100 dūžių per minutę.
Normalus vaisiaus širdies susitraukimų dažnis yra didesnis. Vaisiaus judėjimas gali laikinai padidinti širdies susitraukimų dažnį. Kai motina patiria susitraukimus, vaisiaus pulsas gali sumažėti. 120–160 dūžių per minutę diapazonas laikomas normaliu gimdoje. Tai gali reikšti, kad vaisius auga gerai ir nepatiria bėdų.
Pirmaisiais gyvenimo metais normalus širdies susitraukimų dažnio diapazonas išplečiamas iki 100–160 dūžių per minutę. Šiek tiek mažesnis širdies susitraukimų dažnis nuo 60 iki 140 būdingas vaikams nuo vienerių iki 10 metų. Vaikams nukrypimus nuo normos gali sukelti mažakraujystė, karščiavimas ar kvėpavimo sutrikimai.
Pradedant maždaug 11 metų ir sulaukus pilnametystės, normalus širdies susitraukimų dažnis nusistovi ties 60–100 dūžių per minutę. Sportininkų pulsas dažnai būna mažesnis nei šis diapazonas, priimtinas bet koks nuo 40 iki 60 dūžių per minutę. Tačiau jei žmogus nėra gerai treniruotas sportininkas ir jo širdies susitraukimų dažnis yra šiame diapazone, tai gali reikšti rimtą sveikatos problemą.
Anksčiau širdies ritmo tyrimai daugiausia rėmėsi tik vyrų tyrimais. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad širdies susitraukimų dažnis skiriasi priklausomai nuo lyties. Tai gali būti ypač aktualu apskaičiuojant maksimalų širdies susitraukimų dažnį. Naujos formulės, kuriose atsižvelgiama į lytį, rodo, kad moterų maksimalus širdies susitraukimų dažnis nėra toks pat kaip vyrų. Skaičiavimo, kuriame atsižvelgiama į lytį, pavyzdys – 40 metų moters maksimalus širdies susitraukimų dažnis yra 171. Kadangi dauguma trenerių pataria apskaičiuoti 65–85 % maksimalaus tikslinio pratimo dažnio, jos tikslinis širdies susitraukimų dažnis svyruotų tarp 111-145 dūžiai per minutę. Tačiau kiekvienam asmeniui taip pat patariama pasitarti su gydytoju prieš apskaičiuojant tikslinį širdies susitraukimų dažnį fizinio krūvio metu. Gydytojai gali atsižvelgti ne tik į lytį, bet ir į kitus veiksnius, pvz., bendrą sveikatos būklę ir svorį, kad patartų idealiausią tikslinį širdies susitraukimų dažnį atliekant pratimus. Reikėtų pažymėti, kad norint sumažinti su širdimi susijusių problemų riziką fizinio aktyvumo metu, būtina suprasti savo fizinį pajėgumą.
Tokie veiksniai kaip fizinis aktyvumas, stresas ir didelis karštis gali laikinai pakelti pulsą virš normalaus diapazono. Per didelis svoris, rūkymas ir tam tikrų vaistų vartojimas gali sukelti ilgalaikį širdies susitraukimų dažnio padažnėjimą. Susirūpinimą gali sukelti ilgalaikis širdies susitraukimų dažnio padidėjimas, kaip ir ypač mažas širdies susitraukimų dažnis. Pacientai, pastebėję besitęsiančius ar labai didelius širdies susitraukimų dažnio pokyčius, turėtų kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju, kad išvengtų sveikatos problemų, tokių kaip anemija, infekcija ar uždegiminė liga.