Moters bazinė kūno temperatūra nėštumo metu išliks šiek tiek pakilusi nuo pastojimo iki maždaug pirmojo trimestro pabaigos. Daugeliu atvejų šis nedidelis ramybės temperatūros padidėjimas nepastebimas, nebent naudojant bazinį termometrą, kuris gali tiksliai nuskaityti kūno temperatūrą iki 0.1 °F (0.18 °C). Daugelis moterų naudoja nedidelius bazinės kūno temperatūros svyravimus, kad nustatytų, kada jos yra vaisingiausios, o vėliau kaip ankstyvą nėštumo rodiklį.
Nors yra normalių bazinės kūno temperatūros svyravimų, nėštumo metu ji paprastai būna nuo 0.4 iki 1.0 °F (0.072–0.18 °C) didesnė nei tarp moters mėnesinių ir ovuliacijos laiko. Jei po ovuliacijos moters bazinė kūno temperatūra išlieka pakilusi ilgiau nei 15 dienų, tai gali būti ankstyvas požymis, kad ji nėščia. Klaidingi neigiami rezultatai nėra neįprasti nėštumo testų atveju, tačiau stabili, šiek tiek pakilusi temperatūra nuo paskutinės ovuliacijos dvi ar daugiau savaičių yra stiprus požymis, kad moteris pastojo. Šiuo laikotarpiu nėštumo testai dažnai yra nepatikimi, todėl daugelis moterų naudoja šią temperatūrą, kad nustatytų, ar jos gali būti nėščios, ar ne.
Pirmąjį normalaus nėštumo trimestrą bazinė kūno temperatūra išliks tokia šiek tiek pakilusi. Pirmojo trimestro pabaigoje moters temperatūra normalizuojasi. Staigus padidėjimas tikriausiai rodo, kad ji kovoja su infekcija ar liga.
Daugelis moterų naudoja bazinę kūno temperatūrą, kad padėtų joms nustatyti savo vaisingumo ciklą. Temperatūra paprastai yra gana vienoda tarp moters mėnesinių pabaigos ir kitos ovuliacijos. Moteriai ovuliuojant, jos bazinė kūno temperatūra nukris keliomis dešimtosiomis laipsnių, o vėliau smarkiai pakils nuo 0.4 iki 1 °F (0.072–0.18 °C). Temperatūra išliks pakilusi, kol moteriai prasidės mėnesinės, o tada ciklas vėl prasidės. Jei moteris pastojo, jos kūno temperatūra turi išlikti pakilusi, todėl šios temperatūros sumažėjimas yra stiprus rodiklis, kad per tam tikrą ovuliacijos ciklą ji nepastojo.