Žmonės praktikuoja meditaciją tūkstančius metų. Šiomis dienomis gebėjimas sutelkti mintis į objektą, mantrą ar net savo kvėpavimą yra naudojamas norint atsipalaiduoti ir sumažinti stresą. Dėmesio sutelkimas į ką nors ir minčių bei pašalinių dirgiklių blokavimas padeda kai kuriems pagerinti fizinę ir emocinę gerovę. Tačiau 2015 metais italų mokslininko atliktas eksperimentas pasiekė visai kitokių rezultatų. Dvidešimties savanorių buvo paprašyta 10 minučių žiūrėti kitam į akis. Dvidešimt kitų žiūrėjo į tuščią sieną. Tačiau vienas kitam į akis žiūrėję dalyviai vidinės ramybės nerado. Remiantis klausimynu, gautu po eksperimento, dalyviai jautė disociacinius simptomus, tokius kaip atminties praradimas, regėjimo iškraipymas, atitrūkimas nuo realybės ir pakitusi sąmonė – tarsi jie būtų vartoję protą keičiančius vaistus.
Pažvelgti man į akis:
Disociacija yra psichologijoje vartojamas terminas, apibūdinantis įvairius psichologinius išgyvenimus, dėl kurių žmogus jaučiasi atskirtas nuo savo artimiausios aplinkos.
„Žiūrėjimo į akis grupės dalyviai teigė, kad patyrė įtikinamą patirtį, nepanašią į nieką, ką jie jautė anksčiau“, – rašė tyrėjas Christianas Jarrettas Britų psichologų draugijos „Research Digest“ žurnale.
Tyrėjai paaiškino, kad rezultatai tikriausiai buvo susiję su koncepcija, vadinama „nervų adaptacija“, kai žmogaus neuronai sulėtėja arba net sustoja, reaguodami į nekintančią stimuliaciją.