Sperma paprastai neveikia vandens per trumpą laiką, o tai reiškia, kad spermatozoidai paprastai išgyvens, bent jau iš pradžių. Daug kas priklauso nuo temperatūros ir esamo vandens kiekio. Daugumos vyrų spermą daugiausia sudaro vanduo. Pridėjus daugiau, mišinys praskiedžiamas, tačiau priklausomai nuo susidūrimo ypatumų, sperma iš pradžių gali sulipti arba susikaupti, jei vanduo nuplauna kai kuriuos baltymus, atsakingus už mišinio skysčio palaikymą. Ilgalaikis vandens poveikis taip pat laikui bėgant gali sukelti spermos irimą. Tačiau spermatozoidų gyvavimo laikas jau trumpas. Kartais šiltas vanduo iš tikrųjų prailgina jų gyvenimą, tačiau šalti baseinai ir balos dažnai turi priešingą poveikį.
Spermos pagrindai
Žmonių ir daugumos gyvūnų spermą daugiausia sudaro vanduo – kai kuriais skaičiavimais, iki 90 proc. Žvelgiant iš šios perspektyvos, spermai vandenyje nenutinka nieko neįprasto, nes daugeliu atvejų ji iš esmės jau yra. Žmogaus sperma paprastai yra vandens, spermos ir baltymų derinys, o vienas iš pagrindinių pridėto vandens padarinių yra šios pusiausvyros sutrikimas.
Spermatozoidai paprastai geriausiai klesti vandenyje, kurio temperatūra yra maždaug kūno arba 98.6 °F (37 °C). Jie gali išgyventi vandenyje, kuris yra šiek tiek šiltesnis arba šiek tiek šaltesnis, bet ne visada. Tačiau tokiais atvejais juos žudo labiau temperatūra nei vanduo.
Kai kurie vyrai taip pat pastebi, kad jų sperma linkusi krešėti arba tapti beveik želatiniška vandenyje, ypač duše. Paprastai taip yra dėl vandens patekimo į ejakuliatą ir tam tikrų baltymų reakcijos. Du iš svarbiausių baltymų kontroliuoja koaguliaciją ir dekoaguliaciją, dažnai kaip evoliucinį apsaugos mechanizmą. Tai tinka ne visiems, tačiau daugeliu atvejų krešėjimą mažinantis baltymas pirmiausia nusiplauna, palikdamas danteną primenančią masę. Laikui bėgant tai taip pat ištirps ir nusiplaus, tačiau iš pradžių tai gali būti neramu.
Maišymo pasekmės
Beveik visais atvejais vanduo lėtai maišosi ir susimaišys su bet kokiais į jį pridėtais skysčiais, o sperma paprastai nėra išimtis. Sperma paprastai būna tirštesnė už vandenį, todėl tai gali užtrukti kelias minutes ar net ilgiau. Nedidelis spermos kiekis gali būti matomas plūduriuojantis ant vandens viršaus ilgą laiką po ejakuliacijos arba ji gali nuskęsti. Spermos gebėjimas plūduriuoti gali būti susijęs su vyro mityba ir gyvenimo būdu, nes tam tikro maisto valgymas ar tam tikra veikla gali turėti įtakos spermos konsistencijai.
Nuoseklumo problemos
Turėtų būti akivaizdu, kad vandeninga sperma praskiedžiama vandeniu greičiau nei tirštesnė. Tirštesnė sperma dažniau atrodo balta ir plūduriuoja virš paviršiaus, o skaidri, plonesnė sperma greičiausiai nuskęs. Vandens temperatūra čia taip pat gali turėti įtakos.
Nėštumo ir ligų susirūpinimas
Kai kurios moterys gali sunerimti dėl nėštumo, jei jos patenka į spermą vandenyje, ypač per lytinius santykius, atliekamus vonioje ar sūkurinėje vonioje. Paprastai tai nekelia susirūpinimo, tačiau jei užsiimate seksualine veikla, rizika gali būti didesnė. Jei nėštumas kelia susirūpinimą, apsauga turėtų būti naudojama net ir užsiimant preliudija kubile, baseine ar sūkurinėje vonioje. Nors spermatozoidai negyvens labai ilgai šaltame vandenyje, karštame ar šiltame vandenyje jie gali išgyventi iki kelių valandų, nes klesti drėgnoje ir šiltoje aplinkoje. Paprastai nėra lengva pastoti tiesiog būnant arti spermos, tačiau moteris, kuri jau yra nuoga ir susijaudinusi, gali rizikuoti labiau.
Kai kurios su užkrečiamomis ligomis susijusios problemos dėl spermos vandenyje taip pat yra dažnos. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) kelia didelį susirūpinimą sveikatai, o jei užkrėsta sperma pateks ant atviros žaizdos, liga gali išplisti. Paprastai tai nėra problema tokiose vietose kaip baseinai ir sūkurinės vonios, jei vandenyje valymui ir dezinfekavimui naudojamos tinkamos cheminės medžiagos. Kitos sritys gali būti ne tokios saugios, nors tikimybė užsikrėsti per vandenį esančia sperma vis dar yra gana maža.