Kas sukėlė kiekvieno žmogaus mirtį?

Priešingai populiariems įsitikinimams, žmogaus mirtis yra labiau procesas, o ne atskiras įvykis. Dažnai mirties priežastį priskiriame būklei, ligai ar traumai, tačiau iš tikrųjų galutinė kiekvieno žmogaus mirties priežastis yra būklė, vadinama smegenų hipoksija arba smegenų išemija. Paprasčiau tariant, visa žmonių mirtis buvo tiesioginė smegenų ląstelių deguonies trūkumo pasekmė.

Smegenų hipoksija retai minima kaip žmogaus mirties priežastis, išskyrus konkrečias traumas, tokias kaip skendimas ar uždusimas. Kalbėdami apie žmonių mirties priežastis, gydytojai dažnai nurodo sąlygas, dėl kurių trūko deguonies. Mirties priežastys dažnai išvardijamos tam tikra įvykių tvarka. Vėžiu sergančio paciento mirties priežastis gali būti nurodyta kaip smegenų hipoksija, kurią sukelia plaučių edema, kurią sukelia išplitęs plaučių vėžys. Gali būti priimtina sakyti, kad paciento mirtį sukėlė vėžys, širdies liga arba sunki trauma, tačiau tikrąją mirtį sukelia šių būklių komplikacijos.

Kūno kraujotakos ir kvėpavimo sistemos funkcija yra tiekti šviežią deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą visoms ląstelėms, tačiau smegenys yra ypač reikalingas organas. Kad smegenys normaliai funkcionuotų, reikia beveik 25% viso kūno kraujo tiekimo. Kai liga pažeidžia kraujo gebėjimą tiekti deguonį, organizmas pradeda teikti pirmenybę tiems organams, kurie gauna likusias sveikas ląsteles. Kai liga progresuoja, smegenys dažnai yra paskutinis organas, be širdies, jaučiantis pažeistų kraujo ląstelių poveikį.

Net staigios traumos sukelta žmogaus mirtis galiausiai yra smegenų hipoksijos atvejis. Kraujo netekimas dėl kulkos ar peilio žaizdos sumažina smegenis pasiekiančio deguonies kiekį. Jei ši tinkama pusiausvyra nebus atkurta, gali sugesti širdis ir plaučiai, o smegenys tiesiogine prasme pradės dusti. Po kelių minučių visiško deguonies trūkumo smegenys gali nebeatgauti jokios reikšmingos funkcijos. Toliau sugenda autonominė sistema, kontroliuojanti širdį ir plaučius, o tai lemia galutinę visų žmonių mirties priežastį – smegenų ląstelių deguonies trūkumą.