Padidėjęs baltymų kiekis kraujyje dažniausiai yra uždegimo ar infekcijos rezultatas. Kraujo tyrimas gali nustatyti baltymų lygį ir tipą, o tai gali suteikti svarbių užuominų apie pagrindinę priežastį. Gydytojai gali prašyti atlikti tokius tyrimus, jei turi pagrindo manyti, kad paciento lygis gali būti padidėjęs, o aukštas lygis gali būti nustatytas atliekant įprastinius tyrimus. Visais atvejais laboratorija, kuri atlieka analizę, turėtų pateikti išsamų suskirstymą kartu su atskaitos lygiais, kad gydytojas galėtų nustatyti, kur pacientas patenka į tos pačios laboratorijos rezultatų diapazoną, nes kiekviena laboratorija gali šiek tiek skirtis.
Lėtinis uždegimas yra galimas didelio kraujo baltymų kiekio kaltininkas. Pacientams, sergantiems artritu ir tam tikromis kaulų čiulpų ligomis, baltymų kiekis paprastai būna padidėjęs, nes jų imuninė sistema dirba sunkiau. Kaulų čiulpų ligos, tokios kaip amiloidozė ir daugybinė mieloma, yra susijusios su dideliu baltymų kiekiu kraujyje, taip pat gali sukelti kaulų skausmą, skausmą ir nuovargį. Kai kurių pacientų šlapime taip pat gali būti baltymų, jei jų inkstai patiria stresą dėl besitęsiančio uždegimo ar ligos.
Infekcija taip pat gali būti priežastis. Infekcijos priverčia imuninę sistemą persistengti, o tai gali padidinti baltymų kiekį kraujyje virš normalaus diapazono. Lėtinės infekcijos, tokios kaip hepatitas C ir žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), sukelia didelį baltymų kiekį kraujyje. Baltymų kiekio stebėjimas pacientams, sergantiems žinomomis infekcijomis, gali suteikti svarbios informacijos apie tai, kaip jie reaguoja į gydymą ir ar būtinas papildomas ar agresyvesnis gydymas.
Kai gydytojas nustato, kad kraujyje yra daug baltymų, pirmas žingsnis paprastai yra paskirti dar kelis tyrimus, kad nustatytų priežastį. Laboratorija gali patikrinti, ar nėra kitų infekcijos ar uždegimo požymių. Gydytojas taip pat gali apklausti pacientą, kad surinktų informaciją apie rizikos veiksnius ir kitus simptomus, kurių pacientas gali nesuprasti. Ši informacija yra labai svarbi norint nustatyti teisingą diagnozę, todėl pacientai turi pateikti išsamią ligos istoriją.
Kai gydytojas sužino daugiau apie priežastį, ji gali rekomenduoti gydymą. Tai gali būti vaistai ir mitybos pokyčiai. Gydymo metu atliekant tolesnius tyrimus galima stebėti baltymų kiekį kraujyje, ar jis nesumažėja. Jei to nepadarys, gali prireikti taikyti agresyvesnius gydymo būdus, pvz., skirtingus vaistus arba kombinuotą vaistų režimą. Svarbu gydytis, nes nuolatinis didelis baltymų kiekis gali įtempti inkstus ir sukelti paciento sveikatos komplikacijų.