Yra keletas žinomų priežasčių, siejamų su centrinio regėjimo praradimu, įskaitant kataraktą, geltonosios dėmės degeneraciją ir skyles, taip pat komplikacijas dėl kitų būklių, tokių kaip išsėtinė sklerozė. Kai kuriais atvejais centrinis regėjimo praradimas gali būti smegenų auglių ar aneurizmos pasekmė. Šio tipo regėjimo praradimui būdingi pokyčiai arba regėjimo praradimas normalaus regėjimo centre ir gali paveikti vieną arba abi akis, priklausomai nuo nustatytos priežasties. Problemai ištaisyti naudojami gydymo būdai labai skiriasi ir parenkami atsižvelgiant į veiksmingiausią regėjimo praradimo priežastį. Daugeliu atvejų šią akių sutrikimo formą galima ištaisyti ir pakeisti.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių centrinio regėjimo praradimo priežasčių yra esamos akių ligos, tokios kaip katarakta. Katarakta yra drumsta plėvelė, kuri susidaro virš akies lęšiuko, neleidžianti šviesai patekti į tinklainę ir labai trukdyti normaliam regėjimui. Šia akių liga dažniausiai serga vyresnio amžiaus pacientai, o simptomai paprastai pamažu blogėja. Negydomas jis gali sukelti neryškų centrinį matymą ir net visišką aklumą. Gydytojai paprastai gali pašalinti kataraktą, veiksmingai gydydami centrinio regėjimo praradimą ir atkurdami normalų regėjimą.
Kita dažna centrinio regėjimo praradimo priežastis yra geltonosios dėmės degeneracija – akių liga, kuri dažnai užklumpa vyresnio amžiaus pacientus. Geltonosios dėmės skylės yra panašios į degeneraciją, todėl neigiamai veikia akies dėmė ir tinklainė. Kadangi šis sutrikimas paveikia centrinio regėjimo galimybes, daugeliui pacientų, sergančių geltonosios dėmės degeneracija, sunku atlikti įprastas kasdienes užduotis, pavyzdžiui, vairuoti ir skaityti. Kai kuriems pacientams regėjimo pokyčiai yra tokie laipsniški, kad pacientas gali nepastebėti pokyčių, o kitiems regėjimas prarandamas greitai. Gydymas lazeriu kai kuriems pacientams gali padėti sulėtinti ligos progresavimą.
Kai kuriems pacientams, sergantiems išsėtine skleroze, taip pat gali sutrikti centrinis regėjimas. Tai atsitinka, kai pacientas suserga optiniu neuritu – būkle, kuri tiesiog reiškia regos nervo patinimą. Veikiantis regos nervas yra gyvybiškai svarbus norint gauti vaizdinius pranešimus į smegenis, todėl šis sutrikimas labai apriboja asmens regėjimo funkciją. Optinis neuritas gali paveikti vieną arba abi akis ir gali pasireikšti kaip laipsniškas regėjimo praradimas per kelias dienas arba pasireikšti beveik iš karto. Gydymas, pavyzdžiui, vaistai nuo uždegimo, yra naudojami siekiant sumažinti arba pašalinti nervo patinimą.
Centrinis regėjimas prarado smegenų traumą, pvz., navikus arba aneurizmos atveju. Medicinos specialistai gali atlikti daugybę testų, kad nustatytų, ar regėjimo praradimas atsirado dėl tokio tipo smegenų pažeidimo. Pradinio regėjimo praradimo metu gydytojai greičiausiai labiau rūpinasi aneurizmos ar naviko kontrolė, o ne regėjimo koregavimu, nors regėjimas paprastai normalizuojasi be įsikišimo.