Dilgėlinę ir karščiavimą dažniausiai sukelia liga, kuri išsivysto dėl viruso. Asmuo paprastai karščiuoja dėl viruso ir dilgėlinė dėl alerginės reakcijos į virusą. Tai skiriasi nuo priežasties, dėl kurios daugumai žmonių atsiranda dilgėlinė, kuri yra alerginė reakcija į maistą, vaistus ar medžiagą, kuri liečia odą. Tačiau su tokiomis alerginėmis reakcijomis karščiavimas paprastai nepasireiškia. Karščiavimas dažnai yra pagrindinis rodiklis, kad dilgėlinę sukelia virusas, o ne tipiškas alergenas.
Dauguma žmonių yra susipažinę su dilgėline, kuri išsivysto, kai žmogus susiduria su alergenu, tačiau infekcija taip pat gali sukelti tokio tipo reakciją. Paprastai infekcijas, kurios sukelia dilgėlinę, sukelia virusai. Virusinės dilgėlinės atveju imuninė sistema reaguoja į svetimą įsibrovėlį išskirdama chemines medžiagas, įskaitant histaminą, dėl ko atsiranda patinimas, išbėrimai ar iškilimai ir niežulys.
Daugeliu atvejų nereikia nerimauti dėl dilgėlinės ir karščiavimo. Dažnai ši reakcija pasireiškia tik dėl nedidelės virusinės ligos, ypač kai serga vaikai. Pavyzdžiui, tokia lengva liga kaip peršalimas gali sukelti dilgėlinę ir karščiavimą. Jei karščiavimas yra nedidelis ir, be dilgėlinės, pasireiškia tik nedideliais simptomais, mažai tikėtina, kad tai rimta liga. Tačiau jei dilgėlinė ir karščiavimas išlieka ilgą laiką, žmogus gali kreiptis patarimo į savo gydytoją.
Deja, karščiavimas ir dilgėlinė taip pat gali pasireikšti kaip rimtesnės infekcijos požymis. Pavyzdžiui, šie simptomai gali pasireikšti, kai žmogus serga mononukleoze, gripu, hepatitu ar Epstein-Barr virusu. Žmogus netgi gali susirgti jais sergant žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) arba įgytu imunodeficito sindromu (AIDS).
Kai žmogus turi dilgėlinę ir karščiuoja, jam gali neprireikti gydymo. Tačiau tai priklauso nuo dilgėlinės sunkumo ir žmogaus temperatūros sunkumo. Asmuo gali vartoti nereceptinį (OTC) antihistamininį preparatą dilgėlinei gydyti, o karščiavimą mažinantys vaistai gali padėti sumažinti žmogaus kūno temperatūrą. Tačiau svarbu, kad žmogus paklaustų savo gydytojo, ar saugu vartoti pasirinktus antihistamininius vaistus su karščiavimą mažinančiais vaistais, nes kai kurių vaistų maišymas gali sukelti kenksmingų reakcijų. Arba asmuo gali naudoti vaistus, kurių sudedamosios dalys yra saugiai įtrauktos ir antihistamininis, ir karščiavimą mažinantis vaistas.