Ekstrapiramidinis sindromas yra judėjimo sutrikimas, atsirandantis dėl ekstrapiramidinio trakto – judesius kontroliuojančio nervų tinklo – pažeidimo. Pacientams, sergantiems šia liga, gali pasireikšti įvairūs simptomai, įskaitant nevalingą trūkčiojimą, sunkumą vaikščioti ir negalėjimą ramiai sėdėti ar stovėti. Priežastis dažniausiai yra vaistai, kurie trukdo dopamino gamybai smegenyse, tačiau tai gali būti ir smegenų pažeidimo pasekmė. Kai pacientams pasireiškia simptomai, gydytojas gali atlikti išsamų neurologinį tyrimą, kad sužinotų daugiau apie paciento atvejį ir ištirtų galimas priežastis.
Pagrindinė ekstrapiramidinio sindromo priežastis yra psichiatriniai vaistai. Antipsichoziniai vaistai ir kai kurie vaistai, vartojami depresijai gydyti, dažnai sukelia ekstrapiramidinius simptomus. Pacientams, vartojantiems dopamino blokatorius, taip pat gali išsivystyti ši būklė. Vaisto vartojimo nutraukimas gali padėti, tačiau kartais poveikis būna nuolatinis arba praeina ilgai. Pacientai, vartojantys psichiatrinius vaistus, turėtų būti budrūs dėl ankstyvų simptomų, kad galėtų kuo greičiau apie juos pranešti gydytojui.
Kita galima ekstrapiramidinio sindromo priežastis yra smegenų pažeidimas, apimantis ekstrapiramidinį traktą. Kai kurios cerebrinio paralyžiaus formos gali apimti šią smegenų sritį, ją taip pat gali pažeisti smegenų auglių ir degeneracinių neurologinių ligų pažeidimai. Tokiu atveju medicininis smegenų vaizdas gali rodyti fizinės žalos požymius. Tai gali leisti gydytojui tiksliai nustatyti priežastį ir pasirinkti geriausią gydymo būdą. Šiuo atveju tikslas yra sulaikyti papildomą žalą, o esamos žalos gali būti neįmanoma atitaisyti.
Pacientams, sergantiems ekstrapiramidiniu sindromu, gali kilti problemų atliekant pagrindines užduotis ir jiems gali prireikti pagalbos einant lazdele, vaikštynėmis ar kita judėjimo pagalba. Fizinė terapija kartais gali padėti pacientams, turintiems problemų, tokių kaip rankų drebulys, kuris trikdo smulkiąją motoriką. Tokie prietaisai kaip stiklainių atidarytuvai, dideli įrankiai ir kt. taip pat gali padėti pacientui prisitaikyti prie drebėjimo ar nevalingų trūkčiojimų, dėl kurių sunku surinkti telefoną ar valdyti kompiuterį. Kai kuriems pacientams taip pat gali būti naudingi vaistai.
Pacientai, pradėdami vartoti psichiatrinius vaistus, turėtų pagalvoti apie ekstrapiramidinio sindromo išsivystymo riziką. Vaisto nauda gali būti didesnė už šalutinio poveikio riziką, ypač jei pacientas ir gydytojas kartu lėtai koreguoja vaistus, kad surastų tinkamiausią dozę. Vartojant tokius vaistus svarbu palaikyti ryšį su gydytoju, kad būtų galima aptarti šalutinio poveikio atsiradimą ir geriausią būdą juos pašalinti.