Imuninės sistemos slopinimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Kai kurie žmonės paveldi ligas, kurios turi įtakos imuninės sistemos gebėjimui atlikti savo darbą, o kiti įgyja problemų dėl organų pažeidimo ar infekcinės ligos. Kai kurie vaistai taip pat gali slopinti imuninę sistemą, nors jie tam tikrose situacijose turi naudos. Įvairūs gyvenimo etapai taip pat gali turėti įtakos imuninės sistemos veiksmingumui, pavyzdžiui, senatvė ar nėštumas, nors tai yra natūralu, todėl tai paprastai nepatenka į medicininį imuninės sistemos slopinimo apibrėžimą.
Liga yra dažna imuninės sistemos slopinimo priežastis. Sveikų žmonių imuninė sistema naudoja įvairias ląsteles ir molekules, kurios kartu atsispiria ligoms. Jei vienas ar keli iš šių normalių komponentų yra paveikti sveikatos būklės, organizmui kyla didesnė ligų rizika. Sąlygos, kurios gali tai sukelti, yra paveldimos problemos, tokios kaip globulinemija, DiGeorge sindromas arba Wiscott-Aldrich sindromas.
Kai kurie žmonės, kenčiantys nuo imuninės sistemos slopinimo, savo problemas įgyja dėl infekcijos. Infekciniai organizmai, galintys sukelti susilpnėjusį imuninį atsaką, yra žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV). Netgi netinkama mityba gali sukelti imuniteto slopinimą, nes organizmas negali gauti reikiamo kiekio maistinių medžiagų, kad sistemos komponentai išlaikytų reikiamą kokybę ar kiekį.
Organų ligos arba organų pažeidimai taip pat gali sukelti imuninio atsako problemų, kaip ir diabetas. Kai kurie organai, pavyzdžiui, blužnis, tiesiogiai dalyvauja imuniniame atsake, o jų pašalinimas neigiamai veikia organizmo gebėjimą apsiginti nuo infekcijos. Tam tikri vėžiniai susirgimai taip pat gali pakenkti imuninio atsako veiksmingumui arba vėžiu sergančio paciento chemoterapija gali sukelti imuniteto slopinimą.
Įvairūs vaistai, įskaitant chemoterapiją, slopina imuninę sistemą. Pavyzdžiui, kortikosteroidai yra vaistai, kurie trukdo uždegiminiam imuninės sistemos veikimui ir, mažindami imuninį atsaką, netiesiogiai mažina imuninio atsako gebėjimą apsiginti nuo infekcijos. Kiti vaistai, pvz., imunosupresantai pacientams po transplantacijos, yra naudojami sąmoningai, kad imuninė sistema neužpultų organo ar audinio pašalinių medžiagų.
Labai mažų vaikų ir nėščių moterų imunitetas yra susilpnėjęs, todėl gali užsikrėsti dažniau nei kiti žmonės. Tačiau tai normalu, nes vaikų imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi, o nėščios moterys turi neleisti imuninei sistemai atakuoti negimusio kūdikio. Šie atvejai paprastai neįtraukiami į žmonių, kenčiančių nuo imuninės sistemos slopinimo, apibrėžimą. Senyvo amžiaus žmonės yra kita grupė žmonių, kurių atsakas į infekciją yra ne toks stiprus, kurie taip pat paprastai nėra įtraukti į imuninės sistemos slopinimo grupę, tačiau kuriems reikia būti ypač atsargiems, jei jie susiduria su infekcija.