Kas sukelia kolonijų žlugimo sutrikimą?

Kolonijų žlugimo sutrikimas (CCD) yra oficialus pavadinimas, kuris buvo suteiktas paslaptingai problemai, kuri paveikė bites visame pasaulyje. CCD pasižymi tuo, kad bitės darbininkės visiškai išnyksta iš savo avilių, o kitos bitės lėtai miršta iš bado. Ši problema patraukė didžiąją spaudą, nes bitės yra svarbi komercinio žemės ūkio dalis ir, bauginančiai, niekas nežino, kas ją sukelia. Daugybė mokslininkų grupių visame pasaulyje tiria kolonijų žlugimo sutrikimą, bandydami išsiaiškinti priežastį.

Viskas, nuo elektromagnetinės spinduliuotės iki virusų, buvo laikoma galima kolonijų žlugimo sutrikimo priežastimi, o kai kurie mokslininkai įtaria, kad problemą gali sukelti veiksnių derinys, o ne viena problema. Ūkininkai nerimauja dėl to, kad nėra nustatytos priežasties, nes be bičių negalima apdulkinti pasėlių, o be apdulkinimo pasėliai nesubręs. Nepaisant didžiausių biologų pastangų, tuščių avilių ir dingusių bičių visame pasaulyje daugėja be jokios aiškios priežasties.

Daugelis teorijų apie priežastį yra susijusios su mikrobais, bakterijomis, virusais, parazitais, erkėmis ir grybelinėmis infekcijomis. Bitininkai jau žino apie įvairias sąlygas, kurios gali pabloginti bičių sveikatą, o kai kurios iš šių būklių yra susijusios su sumaištimi ir išnykimu, būdingu kolonijų žlugimo sutrikimui. Tačiau vienas patogenas dar nenustatytas, nors 2007 m. mokslininkai suintensyvino Izraelio ūminio paralyžiaus viruso tyrimą, tikėdamiesi rasti daugiau atsakymų.

Mokslininkai taip pat tyrė įvairius vaistus, tokius kaip bitininkystėje naudojami antibiotikai ir žemės ūkyje naudojami pesticidai ar herbicidai. Pesticidai gali turėti rimtą poveikį bitėms, nes bitės yra biologiškai panašios į kai kuriuos kenkėjus, kuriuos purškia ūkininkai. Herbicidai gali sutrikdyti cheminius bičių signalus arba sumažinti augalų įvairovę.

Kolonijų žlugimo sutrikimo tyrimai taip pat parodė, kad įprasta bitininkystės praktika taip pat gali būti susijusi su šia problema. Pavyzdžiui, daugelis bitininkų perkelia savo bitynus sezoniškai, išnuomoja savo bites, kad padėtų apdulkinti pasėlius arba perkeltų bites į skirtingą klimatą, kad praturtintų medų. Bitininkai XX amžiaus pabaigoje galėjo pritaikyti ir kitą praktiką, kuri galėjo prisidėti prie problemos.

Tyrėjai taip pat nagrinėjo elektromagnetinės spinduliuotės, pvz., mobiliųjų telefonų signalų, poveikį bitėms, teoriškai manydami, kad tai gali suklaidinti bites darbininkes, kad jos negalėtų rasti kelio namo. Kiti teigė, kad platus genetiškai modifikuotų pasėlių naudojimas taip pat gali būti problemos dalis.