Odos sudirginimas ar trauma, kurią lydi alergija arba vystyklų bėrimas, kūdikiams gali atsirasti pūslių. Vietinės ir sisteminės bakterinės ar virusinės infekcijos, susijusios su vėjaraupiais, lūpų pūsleline ar impetiga, dažniausiai sukelia matomus simptomus, susijusius su skysčiu užpildytomis pūslelėmis. Erkės ar voro įkandimas gali sudirginti ir vėliau atsirasti pūslių. Epidermolysis bullosa, genetinis sutrikimas, pažeidžia mikroskopines odos struktūras, todėl susidaro pūslės. Gydymas priklauso nuo pažeidimų dydžio, masto ir vietos bei pagrindinių priežastinių veiksnių.
Sisteminės ar vietinės alergijos paprastai sukelia imuninį atsaką, įspėjant organizmą išleisti chemines medžiagas ir baltuosius kraujo kūnelius į antigeno invazijos vietą. Ši kova tarp alergeno ir kūno dažnai sukelia niežulį, dėl kurio atsiranda trynimas ar įbrėžimas. Nuolatinis odos dirginimas gali sutrikdyti vidines odos struktūras, jungiančias epidermį ir dermą, todėl tarp odos sluoksnių gali susikaupti skysčių. Valgant tam tikrus maisto produktus arba tiesiogiai kontaktuojant su cheminėmis medžiagomis, gali pasireikšti alerginė reakcija, sukelianti pūsles kūdikiams.
Gydymas paprastai apima maisto ar išorinio veiksnio, sukeliančio reakciją, pašalinimą. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali skirti vietinius arba geriamuosius antihistamininius vaistus, kurie sumažina vidinį atsaką. Atviros pūslelės yra galimybė užsikrėsti ir jas reikia apsaugoti tvarsčiais ar tepalais. Kūdikių oda paprastai yra plonesnė nei vyresnių vaikų ir suaugusiųjų, todėl ji yra labiau linkusi pažeisti per daug saulės. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai paprastai pataria tėvams tepti apsauginius losjonus su dideliu apsaugos nuo saulės faktoriumi (SPF), kad išvengtų nudegimų ir kūdikių pūslių.
Peršalimo ir vėjaraupių virusai dažniausiai nukeliauja į odos paviršių, sukeldami kūdikių pūsles. Gydytojai gali pasiūlyti vietinius tepalus, kad sumažintų diskomfortą, susijusį su išsiveržimais. Kūdikiams taip pat gali prireikti antivirusinių vaistų, ypač kai vėjaraupiai sukelia vidinius pažeidimus. Tačiau pūslės paprastai užgyja natūraliai, kai virusas eina savo eiga. Tokiais atvejais atsidariusios pūslelės gali ne tik kelti antrinės infekcijos pavojų, bet ir virusą perduoti kitiems žmonėms, todėl svarbu plauti rankas ir higieną.
Staphylococcus ir Streptococcus infekcijos dažnai sukelia pūsles ant veido. Žinomos kaip impetigas, aplink burną ar nosį gali atsirasti pūslių. Šios pūslelės paprastai išsiveržia, palikdamos traškų, medaus spalvos šašą. Negydomas plotas gali padidėti arba infekcija išplisti į kitus regionus. Gydytojai gali skirti geriamųjų arba vietinių antibiotikų, kad pašalintų infekciją sukeliančias bakterijas.
Oda dažnai sudirginama, kai asmenys užsikrečia žmogaus niežtine erke, paprastai vadinama niežai. Vabzdys įsirausia po oda, palikdamas lenktą arba linijinį traktą. Sukeltas dirginimas gali sukelti trintį ar įbrėžimą, o galiausiai – pūsles. Gydymas apima receptinius losjonus ar tepalus, kurie naikina organizmą. Užsikrėtus paprastai reikia atlikti dezinfekavimo procedūras namuose.
Įkandus rudam atsiskyrėliui ar juodajai našlei gali atsirasti pūslių, nes nuodai puola ir galiausiai naikina odos ląsteles. Pacientai paprastai jaučia diskomfortą ir skausmą įkandimo vietoje, kartu su paraudimu ir patinimu. Kūdikiams gali pasireikšti sisteminės reakcijos, įskaitant karščiavimą, pykinimą ir silpnumą. Neatidėliotinos pirmosios pagalbos priemonės apima ledo naudojimą. Gydymas paprastai grindžiamas atsiradusiais simptomais ir komplikacijomis.
Bullinė epidermolizė yra genetinis sutrikimas, dėl kurio susilpnėja kolageno arba keratino skaidulos odoje ir susidaro pūslelės. Pažeidimai gali būti lokalizuoti vienoje konkrečioje srityje arba atsirasti ant delnų ir pėdų. Kai kurie sutrikimo tipai taip pat sukelia generalizuotas pūsles tiek išorėje, tiek viduje. Kūdikiai paprastai neturi jokių infekcijos požymių arba turi kitų simptomų, išskyrus pūslių susidarymą. Gydymas paprastai priklauso nuo būklės masto ir sunkumo, tačiau paprastai reikia tik geros odos priežiūros.