Maisto pomėgiai ir nemėgstamumas priklauso nuo įvairių veiksnių, o priežastys dažniausiai skiriasi priklausomai nuo gomurio. Maisto skonis ar kvapas gali atgrasyti ką nors nuo to maisto, bet taip pat gali būti ta pati priežastis, dėl kurios kitas žmogus mėgsta maistą. Maisto gaminimo ar pateikimo būdas gali nulemti, kas patinka ir kam nepatinka. Jei žmogus nemalonią patirtį ar prisiminimą sieja su konkrečiu maistu, gali būti mažesnė tikimybė, kad jis vėl valgys tą patį maistą. Tačiau maistas, susijęs su teigiamais prisiminimais ar patirtimi, gali būti vartojamas dažniau. Maistas patinka ir nemėgsta ypač dažnai vaikams, nes jie atsisako išbandyti ar valgyti tam tikrą maistą.
Tam tikro maisto skonis kam nors gali patikti arba nepatikti. Maisto kvapas taip pat yra veiksnys. Vieniems skonis gali būti patrauklus, o kitiems – pasibaisėtinas. Stiprus arba kvapnus maistas gali neleisti žmogui jo valgyti, nes jo skleidžiamas kvapas dažniausiai yra susijęs su jo skoniu.
Paruošimas ar pateikimas gali sukelti maisto pomėgį ir nemėgimą. Patiekalas, kuriame yra aštrių ingredientų, tokių kaip aitriosios paprikos, gali būti mažiau patrauklus žmogui, kuris mėgsta švelnesnį maistą. Maisto produktai, tokie kaip raudona mėsa, gaminami skirtingą laiką, gali lemti pomėgius ir nemėgstus. Kai kuriems gali patikti kepti kepsniai, bet nemėgsta kiti, kurie mėgsta gerai iškeptą mėsą, nes reta mėsa atrodo kruvina arba nepakankamai iškepta.
Maisto tekstūra ar makiažas kartais sukelia maisto pomėgį ir nemėgimą. Kai kurie žmonės gali teikti pirmenybę, pavyzdžiui, perdirbtiems ar tyriems maisto produktams. Kiti valgys tik visą, neperdirbtą maistą.
Žmonės, kurie anksčiau turėjo blogos patirties su tam tikrais maisto produktais, labiau linkę vengti panašaus maisto ateityje. Kita vertus, žmonės paprastai yra labiau linkę reguliariai valgyti maistą, susijusį su teigiamais prisiminimais ar patirtimi. Jei žmogus kada nors susirgo suvalgęs tam tikrą maistą, jis rečiau valgys tą patį maistą ateityje, net jei žino, kad maistas nebuvo ligos priežastis.
Stiprų maistą mėgsta ir nemėgsta maži vaikai. Priežastis paprastai yra sunkiau nustatyti nei suaugusiesiems, tačiau dažniausiai jos yra susijusios su panašiais veiksniais, tokiais kaip kvapas, tekstūra ar pateikimas. Vaikai paprastai turi išankstinių nuostatų apie kai kuriuos maisto produktus, ypač daržoves ar stambią pašarą, pagrįstą skoniu, kvapu, tekstūra ir kitų veiksnių deriniu. Jei vaikas bus priverstas valgyti tam tikrą maistą, kurio jis nemėgsta, ateityje jis gali mažiau valgyti.