Netaisyklinga elektrokardiograma (EKG arba EKG) gali atsirasti dėl tyrimo problemų arba paciento širdies problemų. Šis testas matuoja elektrinį širdies aktyvumą ir pateikia veiklos grafiką, kurį gali peržiūrėti gydytojas. Jei pacientui nustatytas nereguliarus EKG, gydytojas gali apklausti pacientą ir rekomenduoti atlikti papildomus tyrimus, kad sužinotų daugiau, kad nustatytų, ką pacientui reikia padaryti.
Atliekant šį testą, technikas prie krūtinės pritvirtina elektrodus ir trumpai užfiksuoja širdies elektrinį aktyvumą. Jei pacientas patiria stresą ar nervinasi, rezultatai gali būti iškreipti. Taip pat, jei kas nors mankštinosi prieš testą arba juda testo metu. Kartais technikas nesugeba tinkamai pritvirtinti laidų ir signalai iš širdies nėra patikimai užfiksuojami. Į visus šiuos veiksnius bus atsižvelgiama, kai pacientui bus nereguliarus EKG.
Įgimtos ar įgytos širdies anomalijos taip pat gali sukelti netaisyklingą EKG. Pacientas gali turėti širdies blokadą, kai elektros signalai širdyje sklandžiai ir patikimai nejuda per širdį, todėl susitraukimai gali būti nereguliarūs arba nesuderinami. Kai kuriems pacientams dažnas širdies susitraukimų dažnis, vadinamas tachikardija arba bradikardija, kai širdis plaka per lėtai. Kartais EKG sutrikimai atsiranda dėl priešlaikinių susitraukimų – dažnas reiškinys, kuris paprastai nekelia nerimo, kai širdies plakimas sutrinka atsitiktinai, o vėliau vėl tampa normalus.
Nereguliarus EKG nebūtinai reiškia, kad yra problema, ir atvirkščiai, normalūs rezultatai ne visada reiškia, kad pacientas yra sveikas. Kartais problemų su širdimi atsiranda tik tam tikru metu, pavyzdžiui, fizinio krūvio ar streso metu. Jei pacientas praneša apie širdies sutrikimus, gydytojas gali rekomenduoti atlikti širdies streso testus arba paprašyti ambulatorinio stebėjimo, kai širdis registruojama kelias valandas ar dienas, kad pamatytų, kada pacientas patiria problemų.
Kardiologas gali peržiūrėti netaisyklingą EKG, kad sužinotų daugiau apie paciento širdies ritmą ir pateiktų gydymo rekomendacijas. Gydytojas atsižvelgs į paciento istoriją ir kitus simptomus. Pavyzdžiui, sportininkai dažnai turi žemą širdies ritmą ramybės būsenoje, o tai būtų laikoma bradikardija kitam asmeniui. Sportininkui, turinčiam sveiką istoriją, bradikardijos gydymo tikriausiai nereikia, o normalaus ar žemo aktyvumo ir vienodą širdies ritmą turinčiam žmogui nerimą kelia.