Neryškus periferinis matymas gali atsirasti dėl insulto, akių traumų, toksinų ir piktybinių ligų. Svarbu gydyti regėjimo pokyčius, nes kartais tai yra rimtų sveikatos sutrikimų simptomai. Oftalmologas gali ištirti pacientą, turintį periferinio regėjimo problemų, įskaitant neryškumą, plūduriavimą ar visišką periferinio regėjimo praradimą, kad sužinotų daugiau apie tai, kas vyksta su paciento akimis. Priklausomai nuo priežasties, galimas gydymas.
Akių problemos yra dažna neryškaus periferinio matymo priežastis. Tai gali būti tinklainės ligos, regos nervo pažeidimai ir glaukoma. Šios problemos gali būti akivaizdžios fizinės apžiūros metu, ypač kai pacientas atlieka akių pratimų seriją gydytojo nurodymu. Pacientai turi pranešti apie susijusius simptomus, pvz., skausmą, nes jie gali būti naudingi diagnostiniai patarimai gydytojui.
Smegenys gali būti dar vienas kaltininkas. Jei kyla problemų dėl vaizdinės informacijos apdorojimo ar perdavimo, žmogus gali turėti neryškų periferinį matymą. Apsinuodijimas nuo narkotikų ar alkoholio, taip pat toksinų, tokių kaip gyvatės nuodai, poveikis taip pat gali pabloginti periferinį regėjimą. Taip pat gali būti susiję navikai, aneurizmos ir smegenų traumos. Sergant insultu, kartais periferinio regėjimo pokyčiai yra pirmasis pastebimas požymis pacientui, ypač jei regėjimo sutrikimas yra izoliuotas tik vienoje akije.
Periferinio regėjimo praradimas žinomas kaip tunelinis regėjimas. Tai gali būti rimtas regėjimo sutrikimas, nes žmonės blogiau orientuojasi supančioje aplinkoje, kai nemato gerai. Periferinio matymo nebuvimas arba neryškus matymas gali būti ypač pavojingas vairuojant ar dirbant su sunkiomis mašinomis, kai platus regėjimo laukas padeda žmonėms atpažinti grėsmes ir išvengti sužalojimų bei žalos. Ignoruojant regėjimo problemą gali būti sunkiau ją gydyti, nes jai progresuojant sumažės valdymo galimybės.
Jei staiga atsiranda neryškus periferinis matymas, pacientai turi nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai gali būti smegenų sužalojimo požymis, o greitas gydymas gali sustabdyti sužalojimą, kol jis toliau progresuoja. Pacientai turi pranešti apie bet kokius neseniai įvykusius galvos sužalojimus, taip pat galvos svaigimą, sumišimą ir kitus simptomus, susijusius su neurologinėmis problemomis. Ši informacija gali padėti gydytojui greičiau susiaurinti problemą, kad būtų galima pradėti gydymą kuo anksčiau. Esant insultui ir smegenų patinimui, minutės gali labai pakeisti gydymą.