Neuromediatorių disbalansas, dar paprastai vadinamas cheminiu disbalansu, gali turėti daugybę galimų priežasčių. Lėtinis stresas, netinkami mitybos įpročiai ir aplinkos toksinai yra vieni iš galimų veiksnių, galinčių sukelti šį disbalansą. Papildomos neuromediatorių disbalanso priežastys gali būti mitybos trūkumai, mielių augimas ir genetinis polinkis. Gydytojas dažnai renka išsamią medicininę ir šeimos istoriją ir gali užsisakyti įvairius kraujo tyrimus, kad nustatytų neuromediatorių disbalanso priežastį konkrečiose situacijose.
Tie, kurie kenčia nuo lėtinio streso, gali turėti didesnę riziką susirgti neurotransmiterių disbalansu. Gyvenimas piktnaudžiavimo situacijoje, susidorojimas su lėtine liga arba nusikaltimo auka yra situacijų, kurios gali sukelti didelį lėtinio streso lygį, galintį sukelti neuromediatorių disbalansą, pavyzdžiai. Žmonėms, kurie patiria normalų stresą ar trumpalaikį nerimą, šios problemos nėra tokios didelės.
Prasti mitybos įpročiai ir mitybos trūkumai kartais gali sukelti neurotransmiterių disbalansą. Vartojant kofeiną, cukrų arba mažai baltymų turinčią dietą, žmogus gali būti pažeidžiamas dėl šių disbalansų. Kraujo tyrimai gali atskleisti vitaminų, mineralų ar aminorūgščių trūkumą, kuris dažnai sėkmingai gydomas mitybos pokyčiais ar maisto papildais.
Aplinkos toksinai gali turėti daug neigiamo poveikio organizmui, įskaitant neurotransmiterių disbalansą. Buitiniuose gaminiuose, tokiuose kaip plovikliai ar kosmetika, gali būti cheminių medžiagų, kurios kenkia neuromediatoriams. Pesticidai, kilimai ir statybinės medžiagos taip pat gali būti atsakingi už neuromediatorių žalą.
Per didelis mielių, žinomų kaip Candida, augimas gali sukelti neuromediatorių disbalansą. Candida mielės gali sukelti tokius simptomus kaip nuovargis, nerimas ir pilvo pūtimas. Sumažėjęs lytinis potraukis, potraukis cukrui ir raumenų ar sąnarių skausmas taip pat yra galimi mielių augimo simptomai. Kai kuriais atvejais gali būti genetinių veiksnių, turinčių įtakos šio cheminio disbalanso vystymuisi.
Cheminis disbalansas gali būti įtariamas, kai gydytojui pranešama apie tokius simptomus kaip nerimas, migrena ir nuovargis. Raumenų skausmas, nemiga ir dirgliosios žarnos sindromas kartais rodo neurotransmiterių problemas. Kelių šių simptomų derinys dažnai priverčia gydytoją paskirti įvairius tyrimus, kad patvirtintų šią įtariamą diagnozę. Cheminiam disbalansui gydyti dažnai naudojami vaistai, mitybos pokyčiai ir gyvenimo būdo keitimas. Žolelių papildai taip pat gali būti naudingi, nors reikia pasitarti su gydytoju, kad įsitikintumėte, jog šie papildai nėra kontraindikuotini dėl pagrindinių sveikatos būklių ar tam tikrų vaistų vartojimo.