Ausies kanalo niežėjimą gali sukelti infekcija, dirginimas, problemos su ausų vašku ir svetimkūniai ausyje. Pacientai taip pat gali jausti skausmą, susilpnėjusią klausą ir kitus simptomus, kurie gali būti naudingi atliekant diagnostinį įvertinimą, siekiant išsiaiškinti, kodėl ausies kanalas niežti. Gydymo galimybės skiriasi ir gali apimti vaistus, tepalus ir ausies drėkinimą. Yra veiksmų, kurių žmonės gali imtis, kad išvengtų ausies kanalo niežėjimo, pašalindami bendrus rizikos veiksnius.
Dažni kaltininkai yra ausies kanalo infekcijos, susijusios su grybeliais, virusais ar bakterijomis. Vienas gerai žinomas pavyzdys yra vadinamoji „plaukiko ausis“, kurią sukelia vandens susikaupimas ausyje, sukeliantis lėtinį dirginimą ir ausį pažeidžiamas infekcijų. Žmonės, sergantys ausų infekcijomis, taip pat gali pastebėti skausmą ir nemalonaus kvapo išskyras, be niežėjimo ausies kanale. Ausų infekcijos gali būti gydomos vaistais, naikinančiais sukėlėją, ir drėkinimu, kad išvalytumėte ausį, jei manoma, kad tai būtina.
Ausies kanalo sudirginimas gali būti susijęs su odos ligomis, tokiomis kaip egzema ir psoriazė, taip pat su gausiu prakaitavimu. Oda ausies kanalo viduje yra švelni ir labai jautri. Jei jis pradeda džiūti ar pleiskanoti, gali labai niežėti. Ausies kanalo niežėjimas, susijęs su ausų vaško problemomis, gali atsirasti dėl susikaupusio vaško arba dėl nepakankamo ausų vaško kiekio. Dėl mažo vaško kiekio ausis gali išsausėti ir sudirginti. Vaistai gali suminkštinti vašką, kad jį būtų galima pašalinti, o lubrikantai gali būti naudojami sausai odai gydyti ausies viduje.
Svetimkūniai ausyje, įskaitant šiukšles ir mažus vabzdžius, taip pat gali būti už niežtinčio ausies kanalo. Šiuo atveju gydymas paprastai yra drėkinimas šiltu vandeniu, kad niežulys būtų pašalintas iš ausies. Pacientas gali jausti tam tikrą diskomfortą, priklausomai nuo objekto dydžio, o kai kuriais atvejais gydytojui gali tekti naudoti įrankius daiktui ištraukti, ypač jei jis buvo įterptas į ausų vašką. Šios procedūros metu svarbu nejudėti, kad sumažintumėte ausies kanalo pažeidimo riziką.
Žmonės, pavyzdžiui, plaukikai, prieš plaukdami gali naudoti lubrikantus į ausis, taip pat nešioti ausų kištukus, kad ausies kanalas būtų šiltas ir sausas. Tai taip pat sumažins būklių, susijusių su ausų šoku nuo šalto vandens, riziką. Po plaukimo ausis galima švelniai nusausinti rankšluosčiu iš išorės, o galvą reikia pakreipti, kad nutekėtų vanduo. Žmonės, kurie anksčiau sirgo ausų infekcijomis, gali norėti aptarti papildomas plaukimo atsargumo priemones su savo gydytojais.