Yra daugybė sąlygų, kurios gali sukelti kojų tirpimą. Kai kurie yra laikini ir nekenksmingi, o kiti gali būti sunkūs ir pavojingi gyvybei. Tirpimas gali atsirasti vienoje ar abiejose pėdose vienu metu. Jie gali būti laikini su akivaizdžia priežastimi, pvz., bloga sėdėjimo padėtis, arba ilgalaikiai dėl neaiškesnės priežasties, pvz., psichologinės ar fizinės būklės, nervo uždegimo ar stuburo traumos.
Dažniausia laikinai nutirpusių pėdų priežastis yra prasta kraujotaka arba ribotas aprūpinimas krauju dėl ribojančios sėdėjimo padėties. Kryžminių kojų laikysena arba sėdėjimas, kai viena ar abi kojos pakištos po kūnu, gali slopinti kraujotaką arba daryti spaudimą nervui, dėl kurio prarandama vienos ar abiejų pėdų jutimas. Nors trumpam nemalonus, šis laikinas tirpimas ir su juo susiję smeigtukai bei adatos yra nekenksmingi ir greitai išnyks, kai kojos bus perkeltos į tinkamą padėtį ir atkurta kraujotaka.
Tokios sąlygos kaip nerimas ir panikos sutrikimai, sukeliantys hiperventiliaciją, taip pat gali sukelti rankų ir kojų tirpimą. Hiperventiliacija yra labai greitas kvėpavimas, kuris žymiai padidina deguonies suvartojimą. Kraujyje esantis hemoglobinas stengiasi absorbuoti didelį deguonies kiekį, todėl kraujas yra mažiau prieinamas. Tai dažnai sukelia paciento galūnių, ypač rankų ir kojų, jutimo praradimą, nes organizmas bando išsaugoti deguonį, kad galėtų atlikti gyvybines funkcijas. Kai grįžta tinkamas kvėpavimas ir deguonies lygis, jausmas greitai grįžta į paveiktas vietas.
Lėtinė prasta kraujotaka yra pagrindinė kojų ir rankų tirpimo priežastis. Amžius, netinkamas gyvenimo būdas, judėjimo trūkumas, rūkymas, nesveika mityba ir įvairios traumos bei ligos gali sukelti blogą kraujotaką. Tokiais atvejais organizmas stengiasi cirkuliuoti pakankamai deguonies prisotinto kraujo, ypač į galūnes. Nervų ląstelės negauna deguonies ir nesugeba tinkamai reaguoti į signalą, todėl prarandamas jutimas.
Yra žinoma, kad nervų pažeidimas dėl traumų ar sveikatos sutrikimų yra pagrindinė kojų tirpimo priežastis. Pėdoje sudirgęs ar įstrigęs nervas gali sukelti jutimo trūkumą, ypač ilgą laiką, ir dažniausiai tai yra tarsalinio tunelio sindromo pasekmė. Panašiai kaip riešo riešo kanalo sindromas, ši būklė apima uždegimą riešo kanale. Nervai, raiščiai ir sausgyslės eina per tarsalinį tunelį, kuris yra labai mažas ir labai mažai vietos. Jei kuri nors iš šių struktūrų užsidega arba pažeidžiama, nervas gali įstrigti prie tunelio šonų ir uždegimo šaltinio. Tai sutrikdo nervo gebėjimą siųsti ir priimti signalus ir sukelia tirpimą, skausmą ir judėjimo apribojimus.
Pėdų tirpimas ir dilgčiojimas po traumos gali būti ankstyvas potencialiai sunkaus stuburo ar nugaros smegenų pažeidimo požymis. Tokiomis aplinkybėmis reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta tolesnės žalos. Taip pat yra daug kitų sąlygų, kurių simptomas gali būti nutirpusios pėdos. Jei pacientas kenčia nuo šio pojūčio ir nėra akivaizdžios priežasties, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.