Tyrimai rodo, kad pacientų pooperacinį pykinimą ir vėmimą (PONV) sukelia sudėtingas veiksnių derinys. Mokslininkai mano, kad anestezijos ir chirurgijos tipai, paciento polinkis į pykinimą ir vėmimą bei kiti veiksniai prisideda prie šios problemos. Taip pat gali būti iš dalies kalti vaistai, vartojami prieš ir po operacijos. Panašu, kad tam tikrą vaidmenį atlieka ir lakiųjų anestetikų naudojimas, anestezijos rūšis įkvėpus. Tačiau dėl tik nedidelio PONV sumažėjimo naudojant kitų rūšių anesteziją, medicinos mokslininkai mano, kad kiti veiksniai gali būti svarbesni.
Manoma, kad opioidinių vaistų vartojimas prieš pat operaciją ir po jos gali prisidėti prie pooperacinio pykinimo ir vėmimo. Be inhaliuojamųjų anestetikų ir opioidinių vaistų vartojimo, pacientams, kuriems atliekamos tam tikros chirurginės procedūros, šie simptomai taip pat gali pasireikšti dažniau. Pilvo chirurgija, įskaitant bariatrines ir laparoskopines operacijas, yra ypač problemiška. Kitos operacijos, dėl kurių padidėja pooperacinio pykinimo rizika, yra ginekologinės ir ausų, nosies ir gerklės operacijos.
Buvo atrasti kiti rizikos veiksniai, kurie priklauso nuo paciento. Tyrimai parodė, kad amžius yra veiksnys, o didžiausią riziką patiria 6–16 metų amžiaus pacientai. Suaugusios moterys yra labiau pažeidžiamos nei vyrai. Nutukę pacientai, rūkaliai ir žmonės, sergantys judesio liga, taip pat dažniau patirs šį šalutinį poveikį. Kiti su pacientu susiję rizikos veiksniai yra nerimas ir ilgalaikis badavimas bei valgymas prieš operaciją.
Vėmimas po operacijos gali tęstis net ir išrašant pacientą iš ligoninės. Tyrėjai praneša, kad tai ne tik komplikacija, galinti sukelti pavojų pacientui, bet ir pagrindinis skundas tiems, kurie po operacijos jaučia stiprų pykinimą. Jis vertinamas net aukščiau nei skausmas, kaip neigiamas šalutinis poveikis. Tyrimai rodo, kad pacientai yra pasirengę mokėti papildomai, kad išvengtų PONV.
Vaistai, vartojami pykinimui ir vėmimui gydyti, dažnai turi šalutinį poveikį, gali trikdyti kitus paciento vartojamus vaistus ir nėra visiškai veiksmingi. Todėl jie dažniausiai naudojami tik tada, kai pacientas turi daug veiksnių, rodančių didelę šios reakcijos riziką. Tyrimai parodė, kad akupunktūra ar akupresūra gali sumažinti pooperacinį pykinimą, nors yra keletas prieštaringų įrodymų apie jos veiksmingumą vėmimui gydyti.
Nors pooperacinio pykinimo ir vėmimo sunkumas yra labai įvairus, apskaičiuota, kad vidutiniškai 25–50% pacientų po bendrosios nejautros ir operacijos patiria tam tikrą jo formą. Kai kurie skaičiavimai siekia net 80 %, o tai rodo problemos rimtumą. Pykinimas ir vėmimas sukelia nerimą pacientui ir gali atitolinti išrašymą iš ligoninės po operacijos, padidindami išlaidas ir paciento komplikacijas. Fizinis vėmimo stresas taip pat gali būti pavojingas ir gali pakenkti operacijos vietai. Siekiant sumažinti šią problemą, toliau atliekami tyrimai, padedantys nustatyti priežastis ir priemones.