Širdies plakimas po valgio gali atsirasti, kai širdis pradeda pumpuoti kraują atgal į skrandį ir kitas sritis, kad padėtų virškinimo procesui. Kai kurie žmonės šią veiklą kartais gali jausti kaip nenormalų širdies plakimą. Kitos priežastys yra gliukozės kiekio kraujyje svyravimai ir jo poveikis širdžiai, persivalgymas ir aštraus maisto valgymas. Be to, valgio metu geriant kofeino turinčius gėrimus, tokius kaip ledinė arbata ir kava, gali atsirasti širdies plakimas. Kai pavalgius nenormalų širdies plakimą lydi kiti simptomai, pvz., krūtinės skausmas, galvos svaigimas, prakaitavimas ar dusulys, rekomenduojamas tolesnis medicinos specialisto įvertinimas.
Kai kuriems žmonėms geriau valgyti dažnai, mažesniais kiekiais per dieną, nei valgyti tris didelius patiekalus. Ši rutina ne tik neleidžia didėti ir mažėti cukraus kiekiui kraujyje, tai reiškia, kad po valgio širdis neturi taip sunkiai dirbti. Be to, žmonės, kenčiantys nuo gastroezofaginio refliukso (GERL), kartais pavalgę jaučia širdies plakimą, krūtinės skausmą ir spaudimą, o tai gali net imituoti širdies priepuolio simptomus. Per greitas valgymas ir oro prarijus gali sukelti spaudimą krūtinėje, dėl ko pasikeičia širdies plakimas. Nors šis pojūtis gali sukelti nerimą, jis retai būna rimtas.
Kartais moterys, kurioms artėja menopauzė, pavalgius jaučia širdies plakimą. Tai paprastai yra susijusi su progesterono ir estrogeno kiekio svyravimais organizme, kuris yra įprastas menopauzės metais. Tam tikri maisto produktai, tokie kaip sojos pupelės ir tofu, gali paveikti hormonų lygį ir sukelti nenormalų širdies ritmą. Be to, geriant karštus ar šaltus gėrimus, širdis gali greitai plakti, kai vartojama per greitai.
Daugeliu atvejų širdies plakimas po valgio yra nekenksmingas reiškinys. Jei žmogus jaučia širdies ritmo pokyčius, kurie trunka ilgą laiką arba ilgainiui pablogėja, apie tai reikia pranešti gydytojui, kuris gali nustatyti, ar juos sukėlė širdies sutrikimas. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali atlikti echokardiogramą, kuri yra širdies ultragarsas. Garso bangos naudojamos širdies ir susijusių struktūrų vaizdams užfiksuoti realiuoju laiku. Šiuo vaizdavimo metodu galima diagnozuoti mitralinio vožtuvo prolapsą, pavyzdžiui, kai vožtuvas tinkamai neatsidaro ir užsidaro, kartais sukelia širdies plakimą, galvos svaigimą ir dusulį.
Elektrokardiograma taip pat gali atmesti nenormalaus širdies ritmo priežastis, matuojant širdies susitraukimų dažnį ir jo reguliarumą. Nors šis testas suteikia informacijos apie širdį tik ramybės būsenoje, jis vis tiek yra vertingas širdies veiklos sutrikimų įvertinimo įrankis. Tais atvejais, kai širdies plakimas trikdo ar trikdo, medicinos specialistas gali skirti beta adrenoblokatorių – vaistų, kurie lėtina širdies susitraukimų dažnį ir padeda jam plakti reguliariau, mažina širdies plakimą.