Daltonizmas dažniausiai yra genetinis regėjimo trūkumas, ribojantis spalvas, kurias asmuo gali aptikti. Dauguma žmonių, sergančių šia liga, mato ne tik juodą ir baltą. Paveiktos spalvos dažniausiai apsiriboja žalia ir raudona, kurios dažnai atrodo kaip įdegio arba rudos spalvos atspalviai. Rečiau gali būti paveikta ir mėlyna spalva.
Žmogaus akis aptinka spalvą fotoreceptoriais, esančiais tinklainėje akies gale. Šie fotoreceptoriai būna dviejų tipų – strypų ir kūgių. Strypai užpildo periferinius tinklainės kraštus ir yra naudojami esant prastam apšvietimui, pavyzdžiui, esant naktiniam matymui. Strypai blogai aptinka spalvą, tačiau leidžia žmonėms matyti tamsoje.
Kūgiai atsiranda visoje tinklainėje ir juose yra pigmentų, kurie reaguoja į tam tikras spalvas. Pigmentai susisiekia su smegenimis degant. Taip žmogus atpažįsta spalvą. Kad kūgiai veiktų, reikia ryškesnės šviesos nei strypai, todėl tamsoje mes negalime gerai matyti spalvų.
Spalvų aklumas atsiranda dėl to, kad tam tikri kūgiai klaidingai interpretuoja atitinkamas spalvas atitinkančius bangos ilgius. Raudona, žalia ir mėlyna spalvos turi atitinkamus bangos ilgius. Raudoni bangos ilgiai yra ilgiausi, žalios spalvos sukuria vidutinius bangos ilgius, o mėlynos spalvos yra pagamintos iš trumpesnių bangų ilgių. Pavyzdžiui, jei žali kūgiai reaguoja tik į šiek tiek ilgesnius bangos ilgius, smegenys žalią spalvą interpretuos kaip raudoną.
Daltonizmo nėra išgydoma, tačiau dažniausiai tai nėra stabdanti būklė. Raudoni ir žali šviesoforai gali atrodyti kaip panašūs tos pačios spalvos atspalviai, tačiau daltonikai naudoja šviesos padėtį kaip indikatorių, kada sustoti ar eiti. Spalvų aklumas tampa didesne problema, jei darbas reikalauja spalvų atskyrimo. Taip gali nutikti, pavyzdžiui, menininkui ar dizaineriui arba elektrikui, kuris turi matyti raudonos, žalios ir geltonos laidų schemas.
Tyrimai rodo, kad maždaug aštuoni procentai pasaulio vyrų yra genetiškai akli, o moterų – mažiau nei vienas procentas. Be genetinio paveldėjimo, daltonizmą gali sukelti tam tikros ligos ar akių pažeidimai. Žmonėms senstant jautrumas spalvoms gali mažėti dėl geltonosios dėmės degeneracijos, kataraktos ar kitų būklių.