Sukietėjusios arterijos, dar vadinamos ateroskleroze, atsiranda dėl arterijų sienelėse susikaupusių apnašų. Tokios plokštelės gali būti sudarytos iš įvairių medžiagų, įskaitant cholesterolį. Paprastai būklė vystosi per daugelį metų. Per šį laiką paveiktos arterijos sustorėja ir tampa netaisyklingos, todėl susiaurėja vidiniai arterijų kanalai ir sumažėja kraujotaka.
Gali būti sunku nustatyti vieną konkretų veiksnį, skatinantį arterijų sukietėjimą. Tačiau yra keletas dalykų, kurie prisideda prie sukietėjusių arterijų vystymosi. Yra žinoma, kad aukštas kraujospūdis, diabetas, didelis cholesterolio kiekis ir rūkymas yra šios būklės priežastys. Tai taip pat gali sukelti arba pabloginti nutukimas ir stresas. Genetika taip pat gali turėti įtakos šios būklės vystymuisi.
Kai žmogaus arterijos sukietėja, ant pažeistų arterijų sienelių pradeda kauptis nuosėdos. Dėl šio kaupimosi ląstelės gali gaminti papildomų medžiagų arterijose. Dėl to šios medžiagos gali sudaryti papildomus sluoksnius, dar labiau užkimšdamos arterijas.
Dažnai ši būklė pažeidžia didesnes arterijas ir vainikines arterijas. Laikui bėgant, sukietėjusios arterijos gali sukelti blogą kraujotaką. Asmeniui, sergančiam šia liga, taip pat gali padidėti širdies priepuolio ar insulto rizika.
Su sukietėjusiomis arterijomis susiję simptomai yra kojų skausmas, aukštas kraujospūdis, inkstų nepakankamumas, aortos aneurizma, kraujo krešuliai, krūtinės angina ir širdies priepuolis. Dažnai asmenims išsivysto arterijų kietumas nepajutę jokių akivaizdžių simptomų, kol būklė nepasiekia pažengusių stadijų. Todėl būtų protinga žinoti savo šeimos ligos istoriją ir būti ypač budriems dėl simptomų, jei liga pasireiškia jūsų šeimoje.
Paprastai asmenys nesukelia simptomų ar komplikacijų dėl sukietėjusių arterijų, kol jie nėra bent vidutinio amžiaus. Tačiau kai kuriems asmenims ši būklė buvo diagnozuota dvidešimties. Todėl bet kokio amžiaus suaugusieji turėtų žinoti apie būklę, jos poveikį ir susijusius simptomus.
Didžiąją šios būklės diagnozės dalį sudaro paciento ligos istorija. Diagnozei nustatyti gali būti naudojami tam tikri neinvaziniai tyrimai, pvz., ultragarsinis vaizdas. Taip pat gali būti naudojama angiografija, invazinis tyrimas. Kai pažeidžiamos kojų ar smegenų arterijos, gali būti paskirta kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba angiogramos.
Prevencija yra labai svarbi norint išvengti neigiamų sukietėjusių arterijų pasekmių. Kad sumažintumėte riziką susirgti šia liga, venkite rūkyti, pakankamai ilsėtis ir mankštintis bei laikytis sveikos mitybos. Jei turite aukštą kraujospūdį, sergate cukriniu diabetu ar turite cholesterolio kiekį, vadovaukitės gydytojo patarimais, kaip kontroliuoti šias sąlygas. Be to, stenkitės sumažinti stresą savo gyvenime, nes stresas gali prisidėti prie ne tik arterijų problemų, bet ir daugelio kitų sveikatos būklių išsivystymo.