Uremija yra medicininis sutrikimas, kuriam būdingas perteklinis atliekų ir šlapalo, kuris yra šlapimo atliekos, kiekis kraujyje. Simptomai yra silpnumas, burnos skausmas, galvos skausmas, vėmimas, pykinimas, apetito praradimas, energijos praradimas ir psichikos sumišimas.
Yra keletas uremijos priežasčių. Paprastai karbamidas kaupiasi paciento kraujyje dėl neefektyviai veikiančių inkstų, kurie dažniausiai atsiranda dėl ūminio ir lėtinio inkstų nepakankamumo. Bet kuriuo atveju neveiksmingi inkstai nesugeba tinkamai filtruoti kraujo, o tai sukelia elektrolitų disbalansą.
Be problemų su inkstais, šią būklę taip pat gali sukelti konkretus gyvenimo būdas ir tam tikros traumos. Pavyzdžiui, daug baltymų turinčios dietos ar narkotikų vartojimas gali sukelti uremiją. Be to, baltymų skilimas gali padidėti dėl infekcijos, operacijos, vėžio ar traumos. Tai taip pat gali sukelti uremiją, taip pat kraujavimą iš virškinimo trakto. Dėl kiekvienos iš šių galimų priežasčių kepenys gamina per daug karbamido, kuris gali patekti į kraują.
Uremija gali išsivystyti ir dėl to, kad karbamidas iš organizmo nepasišalina pakankamai greitai. Tai gali sukelti užsikimšimas, neleidžiantis šlapimui išeiti iš organizmo. Tai taip pat gali būti sumažėjusios inkstų kraujotakos pasekmė, kurią gali sukelti širdies nepakankamumas arba hipotenzija.
Uremija yra potencialiai mirtina būklė, kurią reikia nedelsiant gydyti. Gydymo galimybės apima inkstų persodinimą, dializę ir kitus gydymo būdus, paprastai susijusius su inkstų nepakankamumu. Kai kuriais atvejais šią būklę galima palengvinti pakeitus dietą arba kitaip pašalinus pagrindinę sutrikimo priežastį. Pavyzdžiui, šlapimo takų užsikimšimas gali būti pašalintas arba pacientas gali pakeisti savo mitybą, kad sumažintų hipotenziją arba sumažintų bendrą baltymų suvartojimą.
Tinkamai prižiūrint ir gydant sprendžiant pagrindines priežastis, sutrikimą galima gydyti be invazinių metodų. Tačiau jei šie metodai nepadeda, gali prireikti invazinių priemonių, kad būtų išgelbėta paciento gyvybė.