Žagsėjimą sukelia nekontroliuojami raumenų spazmai diafragmoje. Freninis nervas valdo diafragmą ir yra tiesiogiai atsakingas už šiuos spazmus, kurie verčia greitai įkvėpti, todėl pasigirsta žagsėjimas. Nors paprastai nepavojingi, ilgai trunkantys epizodai gali būti susiję su kai kuriomis rimtomis sveikatos būklėmis, todėl juos turėtų patikrinti medicinos specialistas.
Kas vyksta organizme
Diafragma yra raumuo, kuris tęsiasi per pilvą po plaučiais. Kai žmogus kvėpuoja, diafragma susitraukia ir susidaro siurbimas, kuris traukia orą į plaučius. Freninis nervas kontroliuoja šio raumens judėjimą, o kai nervas sudirgsta, diafragma gali staigiai susitraukti. Kai oras staiga patenka į plaučius, jis praeina pro balso stygas, kur gali sukelti nevalingą garsą, dažnai girdimą kaip „hick“. Šis procesas kartojamas tol, kol atsipalaiduoja diafragma ir nervas. Dauguma epizodų baigiasi per kelias minutes, tačiau kai kurie reti atvejai gali trukti kelias dienas ar savaites.
Dažnos priežastys
Maistas gali būti pagrindinė diafragmos spazmų priežastis. Kai kurie žmonės, valgydami per daug, patiria žagsėjimo priepuolius, nes maistas spaudžia virškinimo raumenis. Aštrus, karštas ar šaltas maistas taip pat gali sudirginti freninį nervą ir sukelti problemų kai kuriems žmonėms.
Atrodo, kad prarijus orą kai kuriais atvejais atsiranda žagsulys. Per greitas valgymas ar gėrimas gali sukelti spazmus, nes prarytas oras gali staigiai spausti pilvą. Tam tikri maisto produktai, turintys dideles oro kišenes, pavyzdžiui, duona su raugu, taip pat gali sukelti diafragmos susitraukimą. Alkoholinių, gazuotų ar šaltų gėrimų gėrimas kartais yra susijęs su didesne žagsėjimo epizodų tikimybe.
Kartais subraižyta ar suspausta gerklė gali sukelti freninio nervo spazmą. Įprasti dirgikliai yra cigarečių dūmai, sezoninės alergijos, įstrigę plaukai gerklėje arba peršalimo sukeltas gerklės skausmas. Nors žagsėjimas su gerklės skausmu paprastai nėra pavojingas, jei žmogus pradeda spausti gerklę ar pasunkėja kvėpavimas, jis turėtų skubiai kreiptis į gydytoją.
Tam tikri receptiniai ar nereceptiniai vaistai taip pat gali sukelti žagsėjimą. Kai kurie įprasti vaistai, susiję su žagsuliu, yra skirti virškinimo problemoms gydyti, įskaitant vaistus nuo rūgšties refliukso ir pykinimo. Atpalaiduojantis migdomųjų tablečių poveikis taip pat gali sutrikdyti diafragmą, sukelti ilgalaikius spazmus.
Retos priežastys
Kai kuriais atvejais žagsėjimas gali būti rimtos sveikatos būklės pasekmė. Nervų sutrikimai, tokie kaip išsėtinė sklerozė ar meningitas, gali turėti įtakos slogos nervo veikimui ir gali sukelti žagsėjimą, kuris trunka kelias dienas. Trauminiai sužalojimai ar sunkios ligos taip pat gali pažeisti nervus. Nors gydytojai nėra tikri dėl ryšio priežasties, kai kurie medžiagų apykaitos sutrikimai taip pat susiję su užsitęsusiais žagsėjimo epizodais. Alkoholizmas, diabetas ir steroidų vartojimas taip pat yra susiję su sunkiais raumenų spazmų epizodais diafragmoje.
Medicininės komplikacijos
Kai žagsėjimo priepuoliai trunka ilgai, jie gali sukelti sveikatos ir gyvenimo būdo komplikacijų. Žmonėms, kuriems yra nuolatiniai spazmai, gali būti sunku valgyti, gerti, miegoti ir normaliai veikti atliekant kasdienes užduotis. Be to, nuolatiniai spazmai gali išsekinti raumenis, sukelti raumenų skausmus ir silpnumą. Kiekvienas, kuris patiria žagsėjimą, kuris nepraeina per dieną, turėtų pasikalbėti su sveikatos priežiūros specialistu.
Gydymas
Geriamasis vanduo dažnai minimas kaip būdas užbaigti epizodą, nors metodas gali skirtis. Kai kurie žmonės siūlo išgerti stiklinę vandens mažais gurkšneliais arba pakreipti galvą aukštyn kojomis ir gerti iš priešingos stiklinės pusės. Valgyti ką nors, dažnai ką nors, ką sunku nuryti, yra dar vienas galimas gydymas. Kai kurie žmonės palengvėja kramtydami gurkšnį cukraus, o kiti vietoj to praryja šaukštą medaus. Žemės riešutų sviestas, uogienė, vasabis ir karštas padažas yra maisto produktai, kurie, kai kurių žmonių teigimu, taip pat sustabdys žagsėjimą.
Kitas populiarus gydymo būdas yra diafragmos tempimas sulaikant kvėpavimą ir pakeliant rankas. Kai kurie žmonės rekomenduoja trumpai, greitai kvėpuoti arba kvėpuoti į popierinį maišelį. Kartais rekomenduojama sulaikyti kvėpavimą iki 30 sekundžių, nes padidėjęs anglies dioksido kiekis gali padėti nuraminti diafragmą ir užkirsti kelią tolesniems spazmams. Jei naudojate kokius nors kvėpavimo sulaikymo ar greito kvėpavimo metodus, žmogus turėtų atsiminti, kad galvos svaigimas kelia susirūpinimą. Gali padėti išbandyti šiuos vaistus sėdint.
Ką nors išgąsdinti ar nustebinti yra galimas būdas žagsėjimui palengvinti, tačiau tai ne visada gera idėja. Kai kuriais atvejais žmogaus išgąsdinimas gali pabloginti būklę arba jį labai suerzinti dėl bandymo suteikti pagalbą. Vietoj to, norėdami padėti kūnui atsipalaiduoti, kai kurie žmonės rekomenduoja susikoncentruoti ties sudėtinga psichine ar fizine užduotimi, pavyzdžiui, pasakyti abėcėlę atgal arba surišti sunkų jūreivio mazgą. Teoriškai tai gali atitraukti mintis nuo fizinių simptomų ir sustabdyti spazmus.
Jei pacientui atsiranda žagsulys, kuris nesiliauja įprastomis priemonėmis, sveikatos priežiūros specialistai gali skirti raumenis atpalaiduojančių, raminamųjų ar prieštraukulinių vaistų. Tikslas yra nutraukti spazmų ciklą, kad diafragma vėl pradėtų normaliai funkcionuoti. Jei visi kiti metodai nepadeda, chirurgas gali operuoti, kad išjungtų freninį nervą, tačiau tai gana neįprasta.