Aneurizmos atsigavimas pirmiausia priklauso nuo to, ar aneurizma sprogo. Jei aneurizma nesprogo, gydymą gali sudaryti stebėjimas arba planinis chirurginis taisymas. Jei atliekamas chirurginis taisymas, atsigauna greičiau nei sprogus aneurizmai, tačiau kyla pooperacinių simptomų, būdingų visoms chirurginėms procedūroms, pvz., infekcija ir patinimas, kurie gali turėti įtakos atsigavimo laikui, rizika. Jei aneurizma sprogo, aneurizmos atsigavimas priklauso nuo įvairių veiksnių, pvz., aneurizmos tipo ir vietos, kraujavimo kiekio ir kitų sveikatos būklių. Paciento amžius ir sveikata bei laikas nuo plyšimo iki medicininės priežiūros suteikimo taip pat turi įtakos tikimybei pasveikti.
Aneurizma yra susilpnėjusi kraujagyslės sritis, kurioje dėl kraujospūdžio susilpnėjusi vieta išsipučia kaip balionas. Yra trys pagrindiniai aneurizmų tipai, suskirstyti pagal vietą: aortos aneurizma, smegenų aneurizma ir periferinė aneurizma. Aneurizmos dažniausiai atsiranda aortoje, didžiausioje kūno kraujagyslėje, einančioje per širdį, ir dažniausiai yra susijusios su aukštu cholesterolio kiekiu arba aukštu kraujospūdžiu.
Dauguma aortos aneurizmų atsiranda toje aortos dalyje, kuri eina per pilvą, tokiu atveju jos vadinamos pilvo aortos aneurizmomis. Tačiau 25 procentai atsiranda viršutinėje aortos dalyje ir yra žinomi kaip krūtinės aortos aneurizma. Pilvo aortos aneurizma turi didesnę kraujavimo riziką nei krūtinės aortos aneurizma. Mažiau nei 40 procentų pacientų išgyvena po pilvo aneurizmos plyšimo dėl stipraus kraujavimo. Pacientai, kurie kreipiasi skubios medicininės pagalbos, gyvena geriau nei pacientai, kurie atidėlioja gydymą, nes greitas medicininis gydymas gali sumažinti kraujavimą.
Aortos aneurizma sergančių pacientų pasveikimas gali priklausyti nuo pagrindinių būklių, kurios galėjo turėti įtakos aneurizmos išsivystymui. Kraujospūdį ir cholesterolio kiekį reikės gydyti vaistais ir gyvenimo būdo pokyčiais. Jei kraujospūdis ir cholesterolio lygis yra kontroliuojami, pasikartojimo tikimybė yra daug mažesnė.
Periferinės aneurizmos gali atsirasti kitose kūno vietose, išskyrus aortą ir smegenis. Jie dažniausiai atsiranda miego arterijoje, kojoje ar blužnyje. Šio tipo aneurizmos plyšimas yra retesnis nei aortos ar smegenų. Dažniau periferinės aneurizmos gali sukelti užsikimšimą, dėl kurio gali prireikti vaistų, stento transplantacijos ar šuntavimo operacijos.
Smegenų ar smegenų aneurizma paprastai nesukelia simptomų, kol ji nėra labai didelė arba neplyšta, sukeldama insultą, komą ar mirtį. Kadangi aneurizmos plyšimas smegenyse gali sukelti gyvybei pavojingą avarinę situaciją, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes tai gali turėti įtakos aneurizmos atsigavimo galimybėms. Maždaug 25 procentai pacientų neišgyvens pirmąsias 24 valandas po smegenų aneurizmos, o dar 25 procentai pacientų, sergančių smegenų aneurizma, miršta per tris mėnesius.
Po sėkmingo bet kokio tipo aneurizmos chirurginio atstatymo aneurizmos atsigavimo prognozė paprastai yra labai gera. Pacientai, kuriems buvo atlikta smegenų aneurizma sutvarkyta, gali būti intensyviosios terapijos skyriuje savaitę ar ilgiau, todėl juos reikia stebėti išėjus iš ligoninės. Kiti aneurizmų taisymo pacientai gali likti ligoninėje 10 dienų. Aneurizmos atsigavimas yra geresnis pacientams, kuriems pasireiškė lengvi simptomai.