Inkstų vėžio išgyvenamumo rodikliai paprastai yra pagrįsti penkerių metų skaičiavimu, ty žmonių, išgyvenusių penkerius metus ar ilgiau po diagnozės, procentine dalimi. Išgyvenamumo rodikliai labai skiriasi nuo žmogaus iki žmogaus ir tam įtakos turi keli veiksniai. Paprastai vienas iš didžiausių veiksnių, lemiančių inkstų vėžio išgyvenamumą, yra vėžio diagnozavimo stadija. Tyrimai taip pat rodo, kad naviko dydis taip pat gali turėti įtakos išgyvenamumui. Galiausiai, amžius ir bendra sveikata taip pat gali turėti įtakos žmogaus galimybėms išgyventi.
Inkstų vėžio išgyvenamumas yra didžiausias, kai diagnozė nustatoma pirmojoje stadijoje, kai vėžys vis dar labai lokalizuotas inkstuose. Šiame etape inkstų vėžio išgyvenamumas gali svyruoti nuo 75 iki 90 procentų. Kai diagnozė nustatoma po to, kai vėžys patenka į antrąją stadiją, kai jis išplito, bet vis dar yra inkstuose, išgyvenamumas sumažėja iki 65–75 proc. Išgyvenamumas sumažėja iki 40-70 procentų trečioje stadijoje, kai vėžys išplito į regioninę sritį ir limfmazgius. Jei vėžys pasiekė ketvirtą stadiją ir metastazavo į kitas kūno dalis, išgyvenamumas žymiai sumažėja iki mažiau nei 20 procentų.
Kai kurie tyrimai parodė, kad vėžinio naviko dydis taip pat gali turėti įtakos inkstų vėžio išgyvenamumui. Pavyzdžiui, jei rastas navikas yra mažesnis nei 1.6 colio (4 cm), išgyvenamumas gali siekti 90 procentų. Tačiau didėjant dydžiui, išgyvenamumas proporcingai mažėja. Taip yra visų pirma todėl, kad kuo mažesnis navikas, tuo didesnė tikimybė, kad jis reaguos į vaistus arba bus visiškai išnaikintas chirurginiu būdu.
Sveikatos problemos, nesvarbu, ar jos susijusios su vėžiu, gali neigiamai paveikti inkstų vėžio išgyvenamumą, nes gali sutrikti paciento gebėjimas toleruoti būtiną gydymą. Pavyzdžiui, jei žmogus turi širdies arba kraujavimo sutrikimų, jam gali nepavykti atlikti rekomenduojamos vėžio operacijos. Panašiai, jei žmogus kenčia nuo aukšto kraujospūdžio ar diabeto, jis arba ji negalės vartoti tam tikrų vaistų, skirtų inkstų vėžiui gydyti. Tas pats pasakytina ir apie žmogaus amžių. Jei pacientas diagnozės nustatymo metu yra vyresnio amžiaus, jo išgyvenamumas gali būti mažesnis nei vidutinis, nes jis negali toleruoti ar palankiai reaguoti į turimas gydymo galimybes.